Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų išleista knyga „Vilnios pakrantės paslaptys“

Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt

Trakų rajono Tiltų bibliotekos skaitytojai Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjo diena anksčiau, balandžio 22 d. į susitikimą su kraštiečiais atvyko humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji archeologė  Rasa Gliebutė, kuri vaizdingai ir įdomiai pristatė dalelę turtingos Vilniaus miesto istorijos. Paskaita „Senasis Vilnius ir jo juvelyrika archeologo žvilgsniu“ buvo skirta ir paminėti Vilniaus 700 metų įkūrimo jubiliejų.

Remdamasi savo ir kitų archeologų tyrinėjimais lektorė papasakojo apie pirmąsias medines senojo Vilniaus pilis: aukštutinę pilį ant Gedimino kalno ir papėdėje buvusią žemutinę pilį. Atkasus žemutinės pilies teritorijoje buvusių rūmų pamatus, atstatyti ir lankytojams atidaryti visiškai nugriauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Po žeme, kuri Vilniuje vietomis pakilo daugiau kaip 5 metrus, kultūrinis sluoksnis gerai išsilaikė, todėl archeologams daug džiaugsmo suteikia visi radiniai. Daug kas dar netyrinėta, laukia savo eilės, bet ištirti radiniai leidžia spręsti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais klestėjusį miestą, kuriame gyveno turtingi valdovai, bajorai, amatininkai, vyko prekyba su didžiosiomis Europos valstybėmis, iš kur atkeliaudavo deimantai, rubinai, perlai, auksas, sidabras, varis, mieste buvo gaminami įvairūs papuošalai. Vilniuje kasinėjimų metu aptikta didelė gintaro apdirbimo vieta. Lankytojai buvo supažindinti su viduramžių juvelyrinių dirbinių radiniais: žiedais, apyrankėms, sagėms, auskarais, karoliukų vėriniais ir brangakmeniais. Buvo galima apžiūrėti pagal archeologinius radinius ar išlikusias jų dalis šių dienų meistrų atkurtus vėrinius, pakabukus, pasimatuoti žiedus.

Atlikdami kultūrinių sluoksnių ir radinių mokslinius tyrimus archeologai suteikia naujų istorinių žinių, papildydami ir pakoreguodami Lietuvos istorines datas. Tyrimų priemonėmis ir metodais nustatyta, kad Vilniaus miestas įkurtas gerokai anksčiau, negu rodo žinomi istoriniai šaltiniai – Gedimino laiškai Europos kraštams, nuo kurių paskelbimo šiuo metu skaičiuojamas Vilniaus 700 metų jubiliejus. Miestas kūrėsi daug anksčiau, jau 1259 m. jis paliko savo istorinį pėdsaką. Vilniaus pilis vadinama Gedimino, tačiau ji pastatyta XIII–XIV a., Vytauto Didžiojo laikais. Lektorė pristatė ir skaitytojams padovanojo Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų išleistą, Nelės Kostinienės ir Živilės Mikailienės parašytą bei Mariaus Zavadskio iliustruotą knygą „Vilnios pakrantės paslaptys“ – pasakojimą su užduotimis apie žemutinės pilies teritorijoje archeologinių kasinėjimų metu surastą seniausią Vilniaus medinį pastatą su jame išlikusių daiktų aprašymu ir jų restauravimu.

Išsami paskaita klausytojams suteikė naujų žinių apie kruopštumo, atidumo, ištvermės, mokslo žinių reikalaujantį archeologų darbą, senąjį Vilnių ir leido įsitikinti, kad juvelyriniai dirbiniai viduramžiais buvo populiarūs, jais mėgo puoštis miestiečiai ir jų vaikai. Renginio metu pabendrauta ir visiems artima dzūkų tarme, prisimenant Dainavos 770 metų pirmąjį paminėjimą. Kraštietė dalyvius pakvietė atvykti į Vilnių ir patiems apžiūrėti Valdovų rūmus ir archeologinius radinius. Nuoširdžiai dėkojame dr. Rasai Gliebutei už šiltą susitikimą, įdomią paskaitą, dovanas ir kvietimą.