Povilas Gasiulis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas

Prieš keletą, o gal ir keliolika metų atlikau intelekto testą. Sužinojau, kad mano protinių gebėjimų lygis nesiekia bendraamžių gebėjimų vidurkio. Vidutinis IQ (intelekto koeficientas) – 100, o maniškis – tik 76 („džiaukitės baigęs pradinę mokyklą“). Vėliau atlikau dar porą testų. Rezultatai – 82 ir 84 – taip pat nenudžiugino („rinkitės darbininkišką profesiją“). Še tau kad nori, ogi aš ir mokslus baigęs, ir visą gyvenimą protinį darbą dirbęs… Padariau išvadą, kad mano tik loginis mąstymas neišlavintas ir vaizduotė skurdoka, tad dėl intelekto nebesukau galvos.

Bet kartą naršant po internetą žvilgsnis užkliuvo už paveikslėlio, vaizduojančio kalėjimo kameroje stovintį nustebusį prižiūrėtoją. Užduotis – rasti pasislėpusį kalinį. Aukščiausią IQ turintys asmenys jį atseit suranda per 15 sekundžių. Kuo ilgiau ieškosite, tuo… patys suprantate. Spoksojau gerą pusvalandį, o pailsinęs akis – dar pusvalandį, bet kalinio neradau.

Paveikslėlį atsispausdinau ir kasdien tai pusvalandį, tai valandą skirdavau to kalinio paieškai. Atkakliai tyrinėjau grotas, ištrupėjusias sienas, sąšlavas, sujauktą gultą, visokius kalinio daiktus. Spoksodavau iš toli ir iš arti, paveikslėlį visaip sukiodamas, tai primerkęs vieną akį, tai abi. Gal po poros savaičių ryžausi pasiduoti ir pasižiūrėti į užduoties atsakymą.

Su liūdesiu paskutinį kartą permečiau akimis paveikslėlį ir vos neriktelėjau: „Aha, pakliuvai, drauguži!“ Aiškių aiškiausiai įžiūrėjau kalinio veidą palubėje, nedideliame voratinklyje! Dėl viso pikto patikrinau atsakymą: taip, kalinio veidą galima įžiūrėti voratinklyje. Nudžiugau: šiokią tokią vaizduotę vis dėlto turiu, o tai jau gerai.

Bet nėra to gero, kas neišeitų į bloga. Nuo tada tas kalinys man ėmė vaidentis – jo veidą įžiūrėdavau kiekviename voratinklyje bute, sandėliuke, garaže, sodo namelyje… Laikui bėgant pradėjau įžiūrėti ne vien voratinkliuose, o ir kitur – tarp medžių ir krūmų šakų, debesyse, vandens klanuose… Bet tik kalinį, Įkyrėjo man man tas kalinys iki gyvo kaulo. Bandžiau įžiūrėti kokį nors gyvūną – be šansų. Ech…

Neseniai svečiavosi pas mus giminaitė su vyru ir sūnumi gimnazistu.  Nagi, galvoju, patikrinsiu vaikino intelektą. Atsinešiau tą kalėjimo kameros paveikslėlį. Ar rasi, sakau, pasislėpusį kalinį? Berniokas pakėlė nosį nuo planšetės ir ramiausiai bedė pirštu į voratinklį. Apstulbau. Iš kur tu toks protingas, sakau, gal kokioje Erazumo programoje dalyvauji? Ne, sako, šitą užduotį mačiau internete. O per kiek laiko, klausiu, suradai kalinį? Aš jo neieškojau, šyptelėjo berniokas, iškart pasižiūrėjau į atsakymą. Kodėl? Tingėjau galvoti, paaiškino ir vėl įsikniaubė į planšetę. O ką, galbūt kompiuteristas bus.

Daugiau Povilo Gasiulio tekstų – asmeninėje FB paskyroje https://www.facebook.com/povilas.gasiulis