Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

Gerbiamos ponios ir ponai,

Gerbiama Olena,

Gerbiama Ingrid,

mus jungia humanistiniai idealai ir bendras siekis keisti pasaulį į gera. Turime žmogiškąjį įpareigojimą ir bendrą veiklos lauką – visomis išgalėmis kiekvienoje šalyje nacionaliniu lygiu siekti šviesos, kad ateityje mūsų pasaulį paveldėtų laisva, išsilavinusi, pilietiška jaunoji karta.

Deja, prieš daugiau nei metus prasidėjęs nusikaltimas – karas prieš taikią, suverenią Ukrainos valstybę ir joje gyvenančias tautas – jau palietė kiekvieno iš mūsų šalį, bendruomenę, šeimas ir kiekvieno iš mūsų mintis.

Sunku suvokti, kad imtis destruktyviausių agresijos formų ir ardomosios veiklos Europoje vis dar įmanoma. Deja, turime pripažinti, kad vienos šalies degradacija XXI a. yra pajėgi paversti savo atsilikimo įkaitėmis visas pasaulio bendruomenes ir jaunąją kartą. Skaudu matyti, kaip kryptingai devalvuojami civilizuoti santykiai, šiurkščiai ardomi ir iškraipomi tarptautiniai taikaus sugyvenimo principai, brukama hibridinė propaganda.

Pasaulis patiria didžiulių ekonominių nuostolių, yra nuolat gąsdinamas egzistencinėmis, branduolinėmis ir ekologinėmis katastrofomis. Stebime, kaip dėl karo veiksmų nuolat didėja tarša, aštrėja humanitarinės problemos, didėja susipriešinimas ir gilėja kultūrinės bei socialinės atskirties bedugnės. Tai nuostoliai, kurių galėjo ir galėtų nebūti.

Kol sprendimas nerastas, istorijos veidrodis atsuktas į mus visus, įvairių šalių atstovus, su atviru esminiu klausimu, nutaikytu tiesiai į kiekvieno širdį ir kultūrinius pamatus: kaip mes reaguojame į prievartą ir masines žudynes tarptautinėje erdvėje? Į vaikų deportacijas? Jų atskyrimą nuo tėvų? Ar pasauliui ir kiekvienam mūsų asmeniškai priimtinas žiaurumas, kankinimai, neregėti nuo Antrojo pasaulinio karo laikų?

Jei devalvuojame normas ir susitaikome su panieka žmogaus gyvybei, toleruojame nusikaltimus žmoniškumui, nusigręžiame nuo demokratijos ir tarptautinės teisės principų, kyla natūralus ir be galo svarbus klausimas: kas atsitiks, jei tylėsime? Kas apgins žmogų ir jo pamatinę laisvę gyventi?

Ir ką tai reikš žmonijos ateičiai? Jaunoji kartą žiūri į mus.

Šiandien mes esame garsaus Ukrainos dainiaus Taraso Ševčenkos vardu pavadintoje Vilniaus gatvėje tam, kad išgirstume ukrainiečių moterų ir vaikų pasakojimus apie Ukrainos gyventojų išgyvenamą tikrovę ir jiems tekusius išbandymus, traumas, patiriamas susidūrus su destrukcija ir kultūrine agresija. Autentišką balsą, ginantį nepalaužiamą ukrainiečių laisvės troškimą, kartu pristatantį orų nacionalinį Ukrainos identitetą bei kalbantį apie kiekvieno žmogaus viltį – teisę gyventi laisvai ir laimingai. Juk žemė vis dar yra žmonių planeta. Ir Jūsų apsilankymas čia, ir stiprus žmogiškas šios vilties palaikymas yra be galo svarbus.

Man didžiulė garbė ir džiaugsmas sveikinti Jus Ukrainos centre, įkurtame Vilniuje Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Vytauto Didžiojo universitetui ir Ukrainos ambasadai. Nors centro konceptas sukurtas ir įgyvendintas per rekordiškai trumpą laiką – du mėnesius nuo karo pradžios, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska, jis tapo karo pabėgėlių iš Ukrainos kompleksinių problemų Lietuvoje sprendimo vieta.

Šis centras nuo pirmos dienos mūsų bendru sutarimu kurtas kaip stabili, tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė, skirta Ukrainai ir jos tolesniam integravimuisi į Europos Sąjungą. Jis yra humanistinės, holistinės erdvės pavyzdys, sukurtas ne asimiliacijos, o daugiakultūrės integracijos, grįstos abipuse ir daugiašale bendraminčių pagarba, pagrindais.

Ukrainos centras per metus tapo saugiais namais, kuriuose jau apsilankė apie 24 tūkst. žmonių. Už kiekvieno skaičiaus slypi ne tik tūkstančiai unikalių žmogaus ir jo šeimos likimų, jų artimųjų istorijos, bet ir aktyvios pačių ukrainiečių pastangos prisidėti prie centro veiklos, Ukrainos pergalės siekio, rengimasis savo Tėvynės atstatymui.

Centre sužydėjo ir nuolat skleidžiasi tarptautinis solidarumas. Džiugina asmeninis, kartais labai unikalus įvairių šalių ambasadorių įsitraukimas tiek į oficialius renginius, tiek į savanorystę, įtraukiant į centro veiklas ir savo šeimos narius. Per ambasadas, diplomatus jungiame ne tik tarptautinės bendruomenės atstovus, bet ir kultūros institutus, įtraukiame į diskusijas akademinę bei politinę bendruomenę, Lietuvos diasporą užsienyje bei tarptautinius fondus ir organizacijas. Centrą lanko ir remia savo autoritetu karališkieji asmenys, prezidentai, parlamentų vadovai. Vilniuje bendradarbiauja ir vyriausybės, ir parlamentai, ir visuomenė.

Apklausų duomenimis, 97 proc. ukrainiečių Lietuvoje mano, kad Lietuva juos priėmė gerai arba labai gerai. Didžiuojuosi savo tauta ir visų žmonių pastangomis padėti ukrainiečiams. Kartu su Lietuvoje veikiančiais Europos kultūros institutais (EUNIC) vystome ilgalaikę strategiją, siekdami išsaugoti Ukrainos kultūrą, sustiprinti vaikų ir suaugusiųjų švietimą, siekdami pilietinės visuomenės stiprinimo ir lyderystės ugdymo visoje Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams.

Mes ne tik įkvepiame bendruomenes, palaikome su jomis ryšį, vykdome bendrus projektus, bet ir kartu siekiame identifikuoti aktyvius ukrainiečius bendruomenių lyderius, kurie tampa demokratijos stiprybės nešėjais ir vilties ambasadoriais. Tikime, ateityje jie bus tie žmonės, kurie, laimėjus karą, atstatys ir kurs europietišką, pagal laisvės ir demokratijos principus, teisės viršenybę gyvenančią visuomenę. Modernią, sėkmingą ir veržlią valstybę!

Kurdami Ukrainos centrą, tikėjome, kad galime daug nuveikti telkdami intelektualinį potencialą, plėtodami kultūrinę diplomatiją.

Jūsų – išskirtinių svečių – valstybių vadovų lyderių sutuoktinių ir partnerių dalyvavimas centro renginyje pažymi ir vainikuoja stiprią vertybinę humanitarinę taikos ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo liniją.

Ukrainos centras – stiprybės sala Ukrainos atsigavimui. Tvirtai tikime, kad mūsų ir Jūsų asmeninės pastangos yra svarus indėlis į humanizmo pergalę. Perduodama žodį Ukrainos pirmajai poniai Olenai Zelenskai, savo bendražygei ir draugei, iš širdies linkiu: tegul taika ir ramybė kuo greičiau grįžta į mūsų visų gyvenimus!

Slava Ukraini!