Ievutė – Rokfelerio anūko žmona
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt
Rubrikoje „Įdomios istorijos“ šį savaitgalį siūlome intriguojantį pasakojimą apie paprastą Lietuvos kaimo mergaitę, kuri lyg gaivaus kvepiančio vėjo gūsis įsiveržė į Amerikos turtuolių šeimą. Straipsnis buvo talpintas autoriaus knygoje „Lietuviais esame mes gimę“.
Iš tiesų, pasaulyje daug garsių lietuvių ar lietuviškos kilmės kraštiečių. Galima vardinti ir vardinti – karvedžiai, politikai, muzikantai, artistai, verslo lyderiai, magnatai… Žinoma, ne visi jie išvarė plačią vagą savo srityje ar tapo garsenybėmis, ne visi jie ir tinkamai tarnavo savo Tėvynei ar svetimam kraštui, bet mums privalu juos pažinti, o dažnai – ir didžiuotis.
Taip pat skaitykite
Tarp jų buvo ir moterų
Ar esate girdėję apie Eva Paul arba – Jievutę Paulekiutę „Bobo“, lietuviškai – Ievutę Paulekiūtę? Gimė eilinėje Čikagos imigrantų šeimoje, tėvas – angliakasys, kilęs iš Dievo užmiršto Akmenynų kaimelio Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, prabėgus keliems dešimtmečiams apsuko galvą turtingiausio XX a. žmogaus Johno D. Rockefellerio anūkui ir tapo kone labiausiai lietuvius Amerikoje išgarsinusi moteris.
Bet apie viską iš pradžių
Nedidelis Akmenynų kaimas ir šiandien yra Kalvarijos savivaldybės ribose. Jis įsikūrė dar prieš 1710 m. marą. Per jį išmirė beveik visi gyventojai, o į jų vietą pamažu atsikėlė naujakuriai, daugiausiai iš lenkiškųjų ATR gyvenviečių. Dabar jame vos 230 gyventojų. Teigiama, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo lenkiško Kamien (Akmuo). Iš tiesų prie šio kaimo pūpsojo didžiulis, vietinių garbinamas akmuo (3 m. aukščio, 5 m gylio ir 3 m. pločio), vadinamas Suvalkijos Puntuku. Jį dažnai daužo perkūnas, todėl riedulys vietomis įskilęs. Ant šieno kupetos formos akmens galėjo susėsti apie 30 vaikų. Tad anksčiau ir kaimas vadinosi Akmuo. 1941 m. pavasarį Raudonoji armija jį susprogdino ir išvežiojo karinėms statyboms.
Vienas kaimo gyventojų Julius Paulekis (ar Paulekas; 1887 – 1955) XX a. pradžioje, kaip ir daugelis lietuvių, su šeima emigravo į Ameriką ir sunkiai dirbo anglių kasyklose, paskui prie geležinkelio. 1916 m. rugsėjo 6 d. Pensilvanijos valstijos Noblstouno mieste jam gimė duktė Jievutė. Šis miestelis netoli Pitsburgo rytinėje JAV pakrantėje nedaug ką – pagal gyventojų skaičių tik dukart – didesnis už Akmenynus.
Susitaupiusi porą tūkstančių dolerių apie 1920 metus šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno nedideliame namelyje Kalvarijos pakrašty. Jau po karo čia gyvenusius šeimos giminaičius dar lankė Paulekų artimieji, 1936 m. buvo atvykęs ir jų bičiulio, Ievutę užauginusio Petro Nevecko (Peter Neveckas) brolis Antanas, atvežęs tais laikais prabangų automobilį „Ford“…
Po ketverių metų nusivylęs ūkininkavimu J. Paulekis grįžo į Ameriką. Bet, kaip pasakojo marijampolietis inžinierius Vytautas Gaulia, Paulekiai neilgai gyveno kartu. Jievutės tėvas ėmė gerti, todėl motina jį paliko ir išsikėlė į Čikagą. Julius čia dirbo gaisrininku. 1925 m. šeima oficialiai išsiskyrė. Motina 9 metų Jievutę ir jos seserį Izabelę išsivežė pas giminaičius, pati įsidarbino čiužinių fabrike, o paskui ištekėjo už dailidės Petro Nevecko (1892 – 1963), kuris ir užaugino abi sesutes, ir tapo Eva Paulekas-Neveckas (mergautinė – Ivanavičiūtė; 1895 – 1975). P. Neveckas mirė nuo širdies smūgio Čikagos oro uoste, kai ruošėsi skristi į Lietuvą.
V. Gaulia „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad P. Neveckas buvo neblogas ūkininkas, turėjo apie 200 ha ūkį, kur augino daug kukurūzų ir kuriame 1959 m. rugsėjį lankėsi tuometinis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas (kitais duomenimis, o apie tai rašė net „New York Times“*, jis lankėsi pas savo gerą pažįstamą Ajovos fermerį Roswellą Garstą, kurio ūkyje kukurūzų apdorojimo patirties sėmėsi septynių sovietinių kombainininkų grupė; apie šią draugystę Ajovoje buvo pastatyta pjesė). Apie šį vizitą daug rašė Amerikos ūkininkų laikraštis „Farmer of America“ ir kita spauda.
Ievutė (Jievutė) Paulekiūtė išaugo į žavią liekną blondinę ir jau paauglystėje pasikeitė vardą – tapo Eva Paul. Būdama 17 metų, 1933-iaisiais, mergina dalyvavo Čikagoje surengtoje Pasaulinėje parodoje ir čia, remiama laikraščio „Lithuanian Daily News“, buvo išrinkta „Mis Lithuania“. Netrukus ji įstojo į Šiaurės Vakarų universitetą („Northwestern University“), bet mokėsi trumpai, o po pusantrų metų pradėjo savo, kaip modelio, karjerą. Sulaukusi 23-ejų, 1939-aisiais Bostone per Kalėdų vakarėlį ji sutiko garsios šeimos atstovą Richardą Searsą, kuris dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje Vašingtone, vėliau buvo paskirtas JAV valstybės ambasados sekretoriumi Paryžiuje.
1941 m. ištekėjusi už R. Searso ji tapo Eva Sears, draugų vadinama tarp amerikiečių madinga pravarde „Bobo“, kuri kilo iš prancūziškojo bourgeois-bohemian (elitinė socialinė-ekonominė visuomenės klasė; britų kultūros analitikas Davidas Brooksas ją apibūdino 2000 m. išleistoje knygoje „Bobos in Paradise“). Kai Europoje griaudėjo karas, Niujorke Bobo pradėjo sukinėtis aukštuomenėje, įvairiausiuose vakarėliuose, tarp Amerikos įžymybių, o Los Andžele 1944 m. pradėjo aktorės karjerą – nusifilmavo septyniose juostose, daugiausiai vesternuose, iš kurių žinomiausios – „Tabako kelias“, „Ta naktis su tavim“, „Blogas žmogus pasienyje“.
Ji troško bohemiško gyvenimo ir su vyru, tapusiu trečiuoju JAV ambasados Prancūzijoje sekretoriumi, persikėlė į Paryžių. Tačiau vedybos truko tik keletą metų, ir pora 1947-aisiais išsiskyrė, ir Bobo (dabar ji buvo jau Barbara Paul Sears) grįžo į Niujorką, su seserimi Izabele apsigyveno kukliame bute, nors netrukus, 1954 m., ji iš tų skyrybų gerai uždirbo – gavo apie 6 mln. dol.
Skyrybų priežastis galbūt buvo paprasta: angliakasio duktė anksčiau buvo susipažinusi su Amerikos naftos magnato, įkūrusio ir valdžiusio kompaniją „Standard Oil“, turtingiausio XX a. pradžios pasaulio žmogaus Johno D. Rockefellerio anūku Winthropu, už kurio 1948 m., per šv. Valentino dieną, ir ištekėjo. Jie turėjo laukti dar tris paras, kol Floridoje bus patvirtinti vedybų dokumentai.
Nuotr. iš „The New York Times“
Jievutės tėvai vestuvėse nedalyvavo, nes, kaip ironiškai rašė žurnalas „Time“, „tuo metu jie spaudė lietuviškus sūrius Indianos fermoje“… Vyro tėvai iš Arizonos taip pat nedalyvavo. Jau po septynių mėnesių jiems gimė sūnus Winthropas Paulas Rockefelleris, kurį pavadino mažybiniu Viniuko vardu…
Amerikos spauda ypač išsamiai aprašė šią puotą. Joje dalyvavo Vindzoro kunigaikštis su kunigaikštiene, Anglijos premjero Winstono Churchillio sūnus lordas Randolphas ir daug kitų garbingų svečių. Nuotaka vilkėjo rausvą suknelę, kuriai aprašyti spauda irgi skyrė daug dėmesio. Bobo sesuo Izabelė buvo vyriausioji pamergė, jaunikio brolis Lawrence’as – vyriausiasis pabrolys. (Apie pastarąją trečios kartos pasaulio turtuolių atžalą išsamiai papasakojo laikraštis „XXI amžius“ iškart po jo mirties 2004 m. rugpjūtį**). Jaunajai milijonierius padovanojo žiedą su 1,5 karato deimantu platinos apsode, per ceremoniją juodaodžių choras ant žolės giedojo spiričiuelus. Po vestuvių jaunieji išsinuomotu automobiliu išvyko medaus mėnesio.
1950 m. ponia išvyko gyventi į motinos fermą Lovelyje, Indianos valstijoje. Bet su atskirai gyvenančiu ir labai užsiėmusiu vyru (paskui jis nuo Respublikonų partijos dukart – 1967 – 1971 – buvo Arkanzaso valstijos gubernatoriumi) prasidėjus nesutarimams, po skandalingų teisminių ginčų (jaunojo tėvai priekaištavo, kad į žmonas pasirinko sau netinkančią žmoną, o Bobo tvirtino, kad sutuoktinį užtikusi lovoje su kitu vyru) pora 1954 m. oficialiai išsiskyrė. Jievutė gavo maždaug 10 mln. dol. skyrybų kompensaciją. Tuo metu tai buvo didžiausia kada nors Amerikoje išmokėta skyrybų kompensacija. Po skyrybų buvęs Jievutės vyras persikėlė į Arkanzaso valstiją, 1956 metais antrą kartą vedė.
1973 m. mirus 60-ties sulaukusiam ir kepenų vėžiu sirgusiam Winthropui, ji daugiau nebuvo ištekėjusi. Taip baigėsi Rockefellerių era. Bobo su sūnumi persikėlė į Niujorką, paskui į tėvų ūkį. Visą tą laiką ji dalino interviu Amerikos ir Europos spaudai, valdė didžiulį butą Paryžiaus centre prie Prezidentūros, tapo net antikinio meno dilere, o 1960 m. jos portretą nutapė pats Salvadoras Dali. Ji skundėsi, kad, kaip sakė laikraščiui „The New York Times“, pavargo nuo Niujorko, nes „dauguma jo draugų mirę, ir ji pasiilgusi Paryžiaus, kur viskas kunkuliuoja ir kas nors smagaus vyksta“.
1998 m. pardavusi savo butą už 12 mln. dolerių Jievutė persikraustė į Paryžių, bet, sužinojusi kad jos Viniukas serga sunkia kraujo vėžio forma leukemija, grįžo į Arkanzasą, į Litl Roką, ir čia gyveno iki paskutinių savo dienų, dvejais metais pergyvenusi vos 58-rių sulaukusį savo sūnų.
Barbara Paul Sears Rockefeller mirė sulaukusi 91-rių, 2008 m. gegužės 21 d., apsupta marčios ir net aštuonių anūkų bei vienos proanūkės. Pagrindiniai Amerikos laikraščiai apie Bobo mirtį pranešė pirmuose puslapiuose, primindami „lietuvišką pasaką, kaip Pelenė tapo princese“…
Iš tikrųjų, Jievutė Paulekiūtė, turėjusi daugybę vardų ir puikiai prisitaikiusi prie amerikietiškos elito kultūros, nebuvo ypač svarbi nei Lietuvai, nei lietuviškai diasporai Amerikoje. „Lietuvos rytas“ citavo Čikagos žurnalistą Edvardą Šulaitį, kuris bendravo su lietuvaite. Jis rašė, kad moteris gerai kalbėjo lietuviškai, tačiau lietuvių veikloje beveik nedalyvavo, o lietuviai Amerikoje ja mažai domėjosi. Ji artimai bendravo su kita garsia lietuve, Holivudo aktore Rūta Kilmonyte-Lee, dažnai atvykstančia į Lietuvą, taip pat su žinomo Lietuvos poeto Juozo Tysliavos žmona Vale Tysliaviene, „Vienybės“ laikraščio darbuotoja.
Marijampolietis inžinierius V. Gaulia „Lietuvos rytui“ pasakojęs***, kad iš tikrųjų garsioji lietuvė nebuvo pamiršusi lietuvių kalbos. Jo motinai Jievutė rašydavo laiškus ir pasakodavo apie savo gyvenimą. „Viename laiške motinos ji klausė, ar ši dažnai jodinėja, nes Bobo nusipirkusi puikų arabų veislės žirgą ir jodinėja. Kitame laiške Jievutė pasakojo, kad pas savo tėvus dažnai skrenda nuosavu lėktuvu, ir klausė, ar mano motina Stasė skraido. Mamai, pas daraktorius pasimokiusiai vos dvi žiemas, šie klausimai sukeldavo tik šypseną… Jievutė kitame laiške aiškino, kad lietuviškai supranta ir kalba, tačiau rašyti jai sunku – tad jos diktuojamus laiškus mašinėle spausdindavo kažkokia pažįstama.
Lietuvių kilmės amerikietė gerai išnaudojo amerikietiško elito pranašumus – įvairiomis prasmėmis. Jos nesulyginsi su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis, tačiau akivaizdu, kad, įsiveržusi į garsiąją Rockefellerių šeimą ir suviliojusi jos prabanga švytinčią atžalą, prasta Suvalkijos kaimo mergaitė lyg ryški kometa paliko danguje spalvingą pėdsaką…
————————————————-
** http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20040811/5-2.html
***https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2008/08/11/news/pelenes-istorija-kaip-lietuve-angliakasio-dukte-suviliojo-milijonieriu-5107788/
