Apžiūrėjęs parodą, bibliotekos Knygos grafikos centre, Linas Vepštas susikūrė sau ekslibrisą. ŠAVB nuotr.

Diana Janušaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyresnioji tyrėja, www.voruta.lt

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) pristatyta JAV lietuvės, grafikės Henrietos Vepštienės ekslibrisų paroda, kurią bus galima aplankyti iki rugsėjo 29 dienos. Paroda yra projekto „Neeiliniai susitikimai ekslibrisų erdvėje“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Stebėjo brolio kūrybinę veiklą

H. Vepštienė susidomėjo ekslibrisais tais laikais, kai sovietų suvaržymai susirašinėti kiek atsivėrė. Mažo formato darbus tuomet jau buvo galima įdėti kartu su rašomu laišku.

„1972 metais aplankiau Lietuvą ir pradėjau susirašinėti su keliais pažįstamais. Pradėjau gauti ekslibrisus iš ten ir iš įvairių kitų kraštų, o tas paskatino mane sukurti savo knygos ženklų. Dirbdama spaustuvėje turėjau technines galimybes juos padauginti. Vartodama fotomechaninį procesą pradėjau kurti ekslibrisus visuomet inkorporuodama to asmens veidą. Ši naujovė buvo pastebėta 1984  ir 1990 metų tarptautiniame ekslibrisų festivalyje Malborko Pilies muziejuje, Lenkijoje. Ten laimėjau premiją. Kurti ekslibrisus buvau paskatinta brolio Vytauto O. Virkau, kuris taip pat buvo sukūręs nemažą skaičių ekslibrisų“, – pasakojo grafikė.

H. Vepštienė yra sukūrusi ekslibrisų ne vienam ne tik išeivijoje žinomam mokslo, kultūros ir meno veikėjui, pavyzdžiui archeologei Marijai Gimbutienei, teatro režisieriui Jonui Jurašui, poetui Czesławui Miłoszui, istorikui Vincui Trumpai, poetui Alfonsui Nyka-Niliūnui ir kitiems. Jai patiko kurti ekslibrisus įdomiems žmonėms, žmonėms, kuriuos daugiau ar mažiau pažinojo.

Įskiepijo meilę knygos ženklams

Bibliotekoje eksponuojamą ekslibrisų parodą atvykęs apžiūrėti grafikės sūnus Linas Vepštas atviravo, kad kalbėti apie mamos kūrybą jam yra sunku, bet pripažino, kad visada jautėsi esąs arti meno. Kai mama ir dėdė – menininkai, kitaip ir būti negalėjo: „Man visada duodavo teptukų ir visokių kitokių instrumentų, todėl ir pats daug meno esu sukūręs.“ Jis pasakojo, kad mama ir jam yra sukūrusi ekslibrisų, o vienas iš jų ypač palietė širdį: „Tuo metu po lova buvau pakišęs didžiausią pluoštą komiksų. Tvarkydamasi mama juos rado, išplėšė vieną puslapį, užklijavo mano nuotrauką ir taip mane nustebino.“ L. Vepštas suskaičiavo, kad iš viso yra turėjęs net du šimtus fotokoliažo technika sukurtų ekslibrisų ir visus juos įsiklijavo į savo knygas. „Kai jų turi du šimtus, tai klijuoji bet kur, tada nereikia taupyti“, – juokavo H. Vepštienės sūnus.

Laisvai džiazavo ir improvizavo

Tai, kad grafikės sukurti knygos ženklai tikrai išsiskiria iš kitų menininkų darbų, patvirtino ir bibliotekos parodų kuratorius prof. Vaidotas Janulis. „H. Vepštienės išskirtinai nespalvotos grafikos spaudos ekslibrisai saviti savo plastine kalba, kompozicine drąsa. Dažnas jos ekslibrisų kompozicijos palydovas yra charakteringas žmogaus portretas, sukurtas saikingai naudojant šviesos ir šešėlio santykį. Kūrybinėje kelionėje menininkė laisvai džiazuoja ir improvizuoja paryškindama ekslibriso adresato charakterio bruožus, į kompozicijas įpindama jam būdingą simboliką. Gerai pažindama išeivijos kultūros, meno, mokslo žmones H. Vepštienė kuria išraiškingus, turinčius savo charakterį portretus, tampančius neatsiejama ekslibriso kompozicine ašimi, harmoningai sudarančius vientisus ekslibrisų ciklus. Šių parodų mažosios grafikos kūrėjų išskirtinis matymo kampas neliko nepastebėtas. Jie ne kartą buvo įvertinti respublikinėje ir tarptautinėje ekslibriso meno arenoje“, – kalbėjo V. Janulis.

Trumpa biografija

Henrieta Vepštienė gimė 1933 m. gegužės 19 d. Repšių k., Šiaulių apskrityje. 1944 m. su tėvais ir broliu pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į Čikagą (JAV). 1956 m. baigė vokiečių kalbos ir literatūros studijas Ilinojaus universitete (University of Illinois at Urbana-Champaign ). 1973–1974 m. ir 1978 m. mokėsi grafikos ir fotografijos Čikagos meno instituto mokykloje (School of the Art Institute of Chicago). Kūrė keramikos darbus, apipavidalino, maketavo knygas, katalogus ir žurnalus. Pagrindinė kūrybos sritis – ekslibrisai, kurių sukūrė apie 60. Ekslibrisai eksponuoti grupinėse parodose ir konkursuose JAV bei Europoje. Apdovanota garbės medaliais, premijomis.