Socialinių tinklų nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą.

Gal kai kam ir pakyrėję nuolatiniai nuklydimai į praeitį, tačiau kartojau ir kartosiu:  savo šalies istorijos pažinimas yra kertinis akmuo, ant kurio statomas būsimų kartų, tautos ir valstybės ateities rūmas. O priminti dera ne dėl to, kad ugdytume aklą senų nuoskaudų ar atsako jausmą, bet kad pasimokytume iš istorijos klaidų ir mokėtume skirti bičiulį nuo priešo. Juo labiau, kad jie yra tarp mūsų.

Trumpas ekskursas. Nuo pat Petro I laikų Rusija nesulaikomai veržėsi į Europą ir pasaulį. Ūkio reformų pasimokęs iš kolonijinių Vakarų valstybių, Rusijos imperatorius pastatė galingą laivyną ir sukūrė didžiulę kariuomenę. Bet jam nepavyko įveikti turkų, užimti Krymo ir per Juodąją jūrą patekti į Europą. Karas su Švedija taip pat išsekino. Kitų Rusijos carų globaliems planams sutrukdė nuolatiniai perversmai, rūmų intrigos ir karai su kaimynais. Nors iki Pirmojo pasaulinio karo galingas carinės Rusijos koziris buvo grūdų eksportas, kaip dabar energetiniai resursai, tačiau lemiama ekspansijos į Vakarus jėga buvo karinė.

Germanai nuo seno puoselėjo viltis užkariauti jeigu ne visą pasaulį, tai bent Europą ir nuo kryžiuočių laikų vis siuntė savo riterius į Rytus. Bet 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs Žalgirio mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino padarė galą šiai du šimtmečius trukusiai kryžiuočių invazijai.

XX a. dvi galingos jėgos – vokiečiai ir rusai – vėl susidūrė. Žmonija amžiams įsiminė Stalino ir Hitlerio vardus. 1939 – ųjų rugpjūtį jie pasidalino Europą, o rugsėjo pabaigoje persigalvojo: žaisdami tautomis lyg teniso kamuoliukais, pasirašė papildomus slaptuosius protokolus, kurie Lietuvą nubloškė į lokio glėbį. Sovietmečiu į Didžiąją Britaniją pabėgęs buvęs žvalgas Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas) rašė, jog būtent Stalinas, o ne Hitleris inicijavo Molotovo – Ribbentropo pakto pasirašymą.

Tai, kad dabartinis Rusijos diktatorius Putinas, kaip sakoma, vienas prie vieno dera į šių monstrų duetą (jis pats lygiavosi į Petrą I), įrodymų daug nereikia. Mes jų čia ir nekartosime. Bet štai ką priminsime: jeigu 1991 m. rugpjūčio 19 d. vadinamojo „gėkačėpė“ lyderiu būtų tapęs ne mažai kam žinomas kolūkio dirbtuvių vedėjas Genadijus Janajevas, bet žvalgybinės patirties turėjęs, tuomet Leningrado mero Anatolijaus Sobčiako patarėju buvęs Putinas, 30-čia metų anksčiau būtų prasidėjęs karas prieš Ukrainą, o Lietuva tebebūtų „broliškoje tarybinių tautų šeimoje“… Čia tik toks pasvarstymas, kas būtų, jeigu būtų.

O dabar – šiandienos realijos. Rusijos Dūmoje norima grįžti prie Molotovo – Ribbentropo pakto: siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybę. Pernai birželį deputatas Jevgenijus Fiodorovas iš partijos „Vieningoji Rusija“ pateikė Dūmai įstatymo projektą dėl SSRS Valstybės tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“ panaikinimo. Putino partijos atstovas projektu Nr. 139560-8 1991 m. rugsėjo 6 d. skelbė, kad nutarimas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo yra neteisėtas, nes, esą, pažeidžia daugelį konstitucijos punktų. Politologas Vytis Jurkonis tai vadina seno propagandinio Kremliaus pašaro „atrajojimu“.

O štai nuo rugsėjo Rusijos vidurinių mokyklų 10 – 11 klasių moksleiviai pradės mokytis istorijos pagal naują vadovėlį. Kiekvienas jo skyrius prasideda Putino citatomis. Skyriai apie pastaruosius penkis dešimtmečius apskritai perrašyti, o vienas jų skirtas „specialiajai karinei operacijai“ prieš Ukrainą ir Krymo aneksijai. Jame analizuojama Putino kalba, pasakyta invazijos į Ukrainą išvakarėse. Knygoje giriama Rusijos kariuomenė, kuri 2014 m. Krymo pusiasalyje „išgelbėjo taiką“, kritikuojamos Vakarų Rusijai įvestos sankcijos, kurios esą yra blogiau nei Napoleono invazija į Rusiją 1812 m. Mokiniai įspėjami, kad jie nesikreiptų į alternatyvius šaltinius ir internetą, kuris prigrūstas „pasaulinių klastočių“. Beje, naujas istorijos vadovėlis kainuoja penktadaliu pigiau – tik 8 eurus. Melas pinga.

Į maždaug 650 tūkstančių vyresniųjų klasių mokinių galvas brukamos šovinistinės naujojo rusiškojo fiurerio idėjos. Tai nedidelė 140-milijoninės Rusijos gyventojų dalis, o ir istorijos rato jos pasukti atgal negali. Tačiau sujaukti šiuolaikinę Europą ir pasaulį sugebės. Štai kodėl nereikia nusigręžti nuo istorijos, neignoruoti jos, o mokytis iš jos pamokų.