en.wikipedia.org nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Apie pranešamas žinias dažnai sakoma: yra dvi naujienos – viena gera, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenustebino. Žinoma, kalbama apie ES vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kurie ir nudžiugino, ir nuliūdino.  Bet optimizmo buvo daugiau.

Kol Putinas keturias valandas išfiltruotiems žurnalistams suokė apie Rusijos ekonomikos laimėjimus, ketinimus tęsti sekinantį karą Ukrainoje, kur esą visur knibžda „nacistai“, ES lyderiai vėlų gruodžio 14-osios vakarą nelauktai priėmė Kijevą nudžiuginusį sprendimą – pradėti derybas dėl narystės bendrijoje. Panašios naujienos sulaukė ir Moldova, o Sakartvelui suteiktas šalies kandidatės statusas. Beje, ES taip pat nutarė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai bus „pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis“.

Kodėl didžiausias ir bene vienintelis šio sprendimo priešininkas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas staiga su tuo sutiko? Juk dar prieš susitikimą jis tvirtino, kad nepritaria stojimo derybų su Kijevu startui. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen mažame rate mėgino perkalbėti Vengrijos premjerą. Briuselyje sklinda gandai, kad partneriai pavedė Vokietijos kancleriui įkalbėti V. Orbaną balsavimo metu išeiti „atsigerti kavos“. Juk tuomet jis negalės pasisakyti „prieš“… Saliamoniška išeitis pasiteisino, ir 26 ES šalių vadovai nubalsavo taip, kad Kijeve, Kišiniove ir Tbilisyje tą naktį, į gruodžio 15-ąją, kilo tikra euforija…

Bet iš tiesų Briuselis „pardavė“, o Budapeštas „nupirko“ tik šį variantą. Juk likus dienai iki susitikimo EK atblokavo 10,2 mlrd. eurų paramos iš visų 30 mlrd. nesuteiktos sumos… Kitą dieną V. Orbanas vetavo EVT projektą per ketverius metus iš ES biudžeto Ukrainos atstatymui skirti 50 mlrd. eurų. Teisinį pagrindą tokiam pasipriešinimui sudaro netobuli ES įstatai (beje, tokia beviltiška vetavimo procedūra galioja ir Jungtinėse Tautose). Jų pakeitimai – vėlgi be galo ilgas kelias, nors demokratinis principas, kai sprendimus lemia balsuojanti dauguma, galioja kone visų šalių parlamentuose.

Beje, kaip rašo „Politico“, šis manevras buvo nukopijuotas netrukus, kai ES balsavo dėl 12-ojo sankcijų paketo Rusijai: tam prieštaravęs Austrijos kancleris Karlas Nehammeris balsavimo metu buvo iškviestas į susitikimą su Ursula von der  Leyen dėl Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į Šengeno zoną…

Ekonominės pagalbos Ukrainai paketą 2024 – 2027 m. sudaro 17 mlrd. eurų negrąžinamų ir 33 mlrd. lengvatinių paskolų. Dėl jos EVT rinksis kitų metų pradžioje, tai yra, po kalėdinių atostogų, todėl atsiranda naujų optimizmo ženklų, kad Vengrijos veto pavyks įveikti. Juk kitą pusmetį Europos Taryboje pirmininkaus Belgija, kuri yra viena aktyviausių pagalbos Kijevui šalininkių. Per šį susitikimą Belgijos premjeras Alexanderis De Croo interviu žurnalistams patarė V. Orbanui „užsičiaupti“, dėl ko nueidamas nuo mikrofono prasitarė, kad gailisi…

Kokie gi V. Orbano motyvai? Vengrijos radijo „Kossuth“ laidoje jis kartojo kad šitaip gina savo šalies nacionalinius interesus. Esą Vengrija nenori mokėti iš bendro ES biudžeto tiems, kurie nepasirengę priimti tokią paramą. Be to Ukraina pažeidžia vengrų diasporos Užkarpatėje teises, blogai vykdo migracijos politiką, neįvykdė dar lapkričio 8 d. Europos Komisijos nurodytų trijų stojimo į bendriją sąlygų…

Kaip sakoma, norėdamas mušti rasi ir lazdą. Vengrijos priešinimasis paramai ukrainiečiams V. Orbano šalį, kaip ir visą Europą, veda į nepavydėtiną padėtį: jei Rusija okupuos Ukrainą, iškils grėsmė ir visoms Rytų Europos valstybėms. Juk Vengrija tą agresiją išgyveno dar 1956-aisiais…

Žinoma, Ukrainos kelias į ES bus ilgas ir sunkus. Manoma, kad jis užsitęs 10 – 20 metų. Nors karas pagreitino tokių sprendimų priėmimą (kandidato statusą Kijevas įgijo pernai vasarą), demokratinės reformos, ypač korupcijos išgyvendinimas, karo sąlygomis neleis šiai šaliai greitai mėgautis ES naryste.

Neeilinis EVT susitikimas vyks kitų metų pradžioje. Briuselis sako, kad tuomet, jeigu Vengrija nesuvilios suteikia likusia atblokuota 20 mlrd. eurų paramos suma, panaudos planą B: pagalbą Ukrainai skirs iš 2021 m. įsteigto Europos taikos fondo (ETF), į kurį savo įnašus turės teikti kiekviena bendrijos šalis. Tiesa, šio 20 mlrd. eurų dydžio fondo steigimas dar tik teorinis, nes dabar jame tėra 7,979 mlrd. eurų, bet tai irgi išeitis…

Ką gi, Ukrainai ir visai Europai atėjo nelengvi laikai: tenka rinktis tarp įžūlėjančio agresoriaus, paramos savo krūtine nuo priešo visus užstojusiai Ukrainai ir savo likimo. Tačiau akivaizdu, kad optimizmo daugiau negu liūdesio.