„Kalinausko forumas“ Seime. Č. Iškausko nuotr.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, Vilnius, www.voruta.lt
Penktadienį Seime surengtas vadinamasis Kalinausko forumas išsiskyrė svečių gausumu, pranešėjų politine ir geografine įvairove ir, kaip bebūtų keista, įdomumu. Juk pripažinkime, kad daugelis panašių diskusijų neatsikrato formalumo, nykumo ir žiniasklaidos ignoravimo.
Šįkart renginį vedęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pasistengė, kad kalbėjusiųjų geografija būtų tikrai plati – nuo Baltarusijos ir Ukrainos parlamentarų iki įvairių Vakarų šalių parlamentų komitetų vadovų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų.
Tokios konferencijos rengiamos nuo 2020 m. rugpjūčio ir iš esmės skirtos Baltarusijos pasirinkimui žengti europinio vystymosi keliu, užkertant kelią smurtiniam Lukašenkos režimui ir Rusijos įtakai regione. Įdomu, kad šiemet ji surengta tą dieną, kai prieš 160 metų, 1864-ųjų kovo 22 d., vienas iš sukilimo vadovų, teisininkas ir žurnalistas Konstantinas Kalinauskas caro režimo buvo nuteistas mirties bausme pakariant čia pat, netoli Seimo esančioje Lukiškių aikštėje. Netoliese gyvenantis šių eilučių autorius vos ne kasdien praeina pro jo atminimui pastatytą kryžių…
Bet pirmoje forumo dalyje visas dėmesys, aišku, buvo sutelktas jautresnei temai – paramai Ukrainai, kuri kuo toliau tuo labiau apsineša abejingumo dulkėmis. Tiek forumą pasveikinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen, tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek ir Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė Sviatlana Tsikhanouskaya akcentavo pavojų pavargti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą ir pagalbos Kyjivui. Pašnekovai pabrėžė, kad labai svarbu, kas pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai (EST), o kitų metų pirmą pusmetį eilė ateis Lenkijai, gi 2027-ųjų pradžioje – Lietuvai. Vadinasi, kaimyninėms šalims teks didelė atsakomybė integruoti tiek Baltarusiją, tiek Ukrainą į euroatlantines struktūras.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefanchukas dėkojo Lietuvai, kad ji 35 mln. eurų įnašu prisidėjo prie vadinamosios Čekijos iniciatyvos dėl amunicijos įsigijimo ir perdavimo Ukrainai, bet kartu pabrėžė, kad „niekam nereikia Rusijos peršamos drakoniškos taikos – reikia teisingos taikos“. S. Tsikhanouskaya sakė, kad Rusija nori pavergti Baltarusiją vieno asmens rankomis, ir ragino izoliuoti režimą, bet ne žmones, neuždaryti nuo jo bėgantiems baltarusiams durų. Ši tema, išplėtota antroje sesijoje, sukėlė daug prieštaringų pasisakymų…
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai, Amerikos atstovas prie NATO Kurtas Volkeris perspėjo, kad „vienas prie vieno kartojasi 1938 – 1939 m. scenarijus, kai Vakarų valstybės užmerkė akis prieš fašizmo įsigalėjimą“. Jis pabrėžė, kad reikia aktyviai ruoštis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone šių metų liepą, nes Vilniaus „samite“ nebuvo išdrįsta pradėti Ukrainos narystės aljanse derybų procesą.
Emocionaliai kalbėjęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotojas Oleksandras Korniyenko pareiškė, kad Putinas nesustabdomas, ir tik laiko klausimas, kur jis dabar pasuks – į Narvą ar Suvalkų koridoriumi, o gal abiem kryptimis vienu metu… Štai kodėl, teigė jis, be paramos ginkluote reikia spartinti Ukrainos eurointegraciją, ir tam dabar yra palanki dirva: apie 78 proc. ukrainiečių remia stojimą į ES ir 85 proc. – narystę NATO. „Tokiu atveju po pergalės mes užtikrintume 3000 km sienos su Rusija saugumą…“, – teigė parlamentaras.
Vieni „gyvai“, kiti nuotoliu būdu arba vaizdo įrašu forume pasisakę Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Islandijos, JAV užsienio reikalų komitetų vadovai ar parlamentarai – vieni ryškiau, kiti blankiau, kartodami įprastinę retoriką – ragino teikti didesnę paramą Ukrainai. JAV Tarptautinio respublikonų instituto (IRI) direktorių tarybos vienas iš vadovų Randy Scheunemannas nevengė kritikuoti Kongreso Atstovų rūmų dėl delsimo priimti 60 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketą. Baigdamas savo kalbą jis pridūrė: grįžęs už tokią poziciją nuo partiečių gal gausiu pylos…
Konferencijoje buvo nuolat vartojamas „Baltijos trijų muškietininkų“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – pavadinimas. Juo buvo pabrėžiamos pavyzdinės šių nedidelių šalių pastangos remti Ukrainą ar keisti Lukašenkos režimą, bet ir slypintys pavojai.
Antroje forumo dalyje vyravo Baltarusijos režimo izoliavimo, eurointegracijos bei demokratinių jėgų pasirengimo 2025 m. vyksiantiems rinkimams temos.
