Povilas Sigitas Krivickas, Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, www.voruta.lt

        2024 m. pavasario pradžioje pasirodė didoko formato knyga tamsžaliais viršeliais. Ant jų aukso raidėmis įspausta „Lietuvos žiniasklaidos ENCIKLOPEDIJA (1988 -2023)“. Tai, galima sakyti, 1997 metais išleistos „Žurnalistikos enciklopedijos“ logiškas tęsinys. Anoji duomenų sankaupa pateikia žinias apie spaudos ir apskritai žiniasklaidos plėtotę nuo seniausių laikų.

Naujosios žiniasklaidos enciklopedijos pratarmėje sakoma, kad 2020 m. visoje šalyje buvo minimas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis, o kiek anksčiau, 2018-aisiais, paminėtas ir Atgimimo sąjūdžio 30-metis. Šias valstybei ir jos žmonėms reikšmingas sukaktis pažymėjo laisva bei ne­priklausoma tapusi Lietuvos žiniasklaida. Pačiais pirmaisiais šio laikotarpio metais (1990 m. vasario 9 d. priėmus Lietuvos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymą) ypač sparčiai didėjo laikraščių ir žurnalų skaičius bei tiražai, keitėsi jų sistema, struktūra ir turinys, redakcijų darbuotojų sudėtis. Tuo pat metu kūrėsi bei plito ir kitos žiniasklaidos priemo­nės. Atsirado privačios ir komercinės radijo stotys, televizijos kanalai, internetinės žiniasklaidos leidiniai. Todėl kilo būtinybė susisteminti visą informaciją apie buvusias ir esamas visų trijų dešimtmečių Lietuvos žiniasklaidos priemo­nes ir jų darbuotojus, žurnalistus, apibendrinti žiniasklaidos plėtros rezultatus, išryškinti raidos kryptis ir tendencijas, su jomis supažindinti visuomenę.

      Verta prisiminti, kad pirmieji Sąjūdžio necenzūruoti periodiniai leidiniai pasirodė dar 1988 m., o pirmoji nepriklausoma radijo stotis prabilo 1989 m. Taigi Lietuvoje 1988 m. pradėjo formuotis nauja viešosios informacijos sklaidos sistema. Todėl sudarytojai pastebi, kad šioje Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijoje aprašyti laikraščiai, savaitraščiai ir žur­nalai, ėję Lietuvoje nuo 1988 m., ir visi dabar leidžiami, tarp jų ir įsteigti iki 1988 m., taip pat užsienio lietuvių periodiniai leidiniai. Neįtraukti (su kai kuriomis išimtimis, atsižvelgus į to ar kito leidinio reikšmingumą bei originalumą) tik tie laikraščiai, kurių išleista iki dešimties  numerių, ir žurnalai, kurių išėjo mažiau kaip penki numeriai, taip pat neperiodiniai leidiniai ir periodiniai leidiniai, ėję nereguliariai ir labai trumpai, spausdinti įvairiais dauginimo būdais (rankraštiniai). Neįtraukti ir moksliniai tęstiniai leidiniai, mokslo darbai, straipsnių rinkiniai, tik specialistams ar mokslo darbuotojams skirti pe­riodiniai leidiniai (išleisti iki kelių šimtų ar dešimčių egzempliorių tiražu), biuleteniai bei įvairūs informaciniai leidiniai.

       Nuo 1988 m. Lietuvoje ėmė steigtis ir nepriklausomos informacijos agentūros, nuo 1989 m. – nevalstybinės radijo stotys, naujosios žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijos, nuo 1993 m. – komercinės televizijos, nuo 1996 m. –                     inter­netiniai leidiniai. Todėl atskiri straipsniai skirti veikusioms ir veikiančioms radijo stotims, televizijoms, informacijos agentūroms, internetiniams leidiniams, žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijoms, žurnalistų rengimo įstaigoms, žur­nalistų premijoms, kūrybiniams konkursams, pagrindinėms žiniasklaidos sąvokoms aptarti.

       Į šį enciklopedinį leidinį yra įrašyti tradicinių periodinių ir internetinių leidinių vyriausieji (arba atsakingieji) redaktoriai, radijo ir televizijos bei įvairių žurnalistinių institucijų ir jų tarnybų vadovai, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) nariai, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdybos bei tarybos nariai, žurnalistikos premijų laureatai, kūrybinių kon­kursų nugalėtojai, apdovanotieji valstybės ir LŽS medaliais, rezistencinės ir lietuvių išeivijos spaudos darbuotojai. Taip pat įtraukti LŽS skyrių ir klubų, laikraščių, žurnalų ir internetinių leidinių redakcijų, televizijos ir radijo stočių pasiū­lyti žurnalistai, laidų redaktoriai, komentatoriai, dėstytojai ir tyrinėtojai, kiti žiniasklaidos darbuotojai ir žurnalistai, žiniasklaidoje dirbę ne mažiau kaip dešimt metų, išleidę bent vieną knygą arba sukūrę filmą, surengę asmeninę fotografijų arba spaudos grafikos darbų parodą.

       Ši speciali enciklopedija yra parengta vykdant NŽKA ir LŽS programą. Leidinyje pateikiama per 5000 įvairaus dydžio straips­nių, apimančių lietuvių žiniasklaidos priemones, organizacijas ir darbuotojus, žurnalistus. Daugelį straipsnių parašė trijų sudarytojų-redaktorių grupė. Genovaitė Burneikienė (1940 – 2021) parengė straipsnius apie lietuvių laikraščius, Juozapas Vytas Urbonas – apie žurnalus, radijo stotis, televizijas, naujienų agentūras, internetinius (elektroninius) leidinius, žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijas bei institucijas, žurnalistų rengimo įstaigas, žurnalistų apdovanojimus, premijas, kon­kursus, pagrindines žiniasklaidos sąvokas, Vytautas Žeimantas – apie žiniasklaidos darbuotojus, žurnalistus. Po kelis įvairios tematikos straipsnius pateikė Antanas Anskaitis, Jolanta Beniušytė, Virgilijus Juodakis, Apolinaras Juodpusis, Povilas Sigitas Krivickas, Jonas Laurinavičius, Adolfas Strakšys (1937 – 2022), Povilas Šimkavičius, Andrius Vaišnys, Viktoras Liu­bomiras Žeimantas  (1931 – 2018). Sudaryti enciklopedijos vardyną, parašyti kai kuriuos straipsnius ir tikslinti jau parengtus padėjo redakcinė kolegija, žurnalistikos specialistai, žiniasklaidos darbuotojai, konsultantai iš įvairių organizacijų ir įstaigų, leidybos įmonės „Kriventa“ vadovas Kazimieras Matačiūnas ir darbuotojai.

        Sudarytojai pagrįstai pažymi, jog ši enciklopedija atitinkamai atspindės aprašomų objektų ištirtumo lygį: informacijos atranką dau­geliu atvejų lėmė konkretūs visuomenės poreikiai, kitų informacijos šaltinių prieinamumas, taip pat ir noras pateikti daugiau žinių apie tai, kas buvo nutylima ar iškraipoma sovietinės okupacijos metais (ypač rašant apie pogrindinę, religinę, lietuvių išeivijos spaudą, joje dirbusius ir dirbančius žmones).  Sudarytojai ir leidėjai nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie šį leidinį rėmė ir skatino, rašė, patarė, pritarė ar motyvuotai ginčijosi.