XVIII amžiuje tapytas popiežiaus Klemenso XI portretas

Žygimantas Jacevičius, Trakų bazilikos zakristijonas, www.voruta.lt

Visiškai neseniai Trakų bazilikos presbiterijos kairėje buvo pakabintas XVIII amžiuje tapytas popiežiaus Klemenso XI portretas. Klemensas XI – popiežius, kurio pašventintomis karūnomis 1718 metų rugsėjo 4 dieną buvo iškilmingai vainikuotas stebuklingasis Trakų Dievo Motinos paveikslas. Jaučiame pareigą pristatyti bazilikos lankytojams ir mieliems šio laikraščio skaitytojams popiežiaus Klemenso XI asmenybę, biografiją, nuveiktus darbus ir patį portretą, kuris nuo šiol puoš bazilikos presbiteriją ir visiems tą portretą regintiems primins garbingą ir ilgą bazilikos istoriją.

Nepelnytai užmirštas popiežius

Klemensas XI  nėra paskelbtas šventuoju, todėl natūralu, kad Bažnyčia nešventojo garbei nėra paskyrusi liturginio minėjimo dienos, kuomet būtų galima apmąstyti šio popiežiaus darbus Bažnyčiai, nėra numačiusi atskirų maldų, skirtų prašyti Klemenso XI užtarimo. Kaip ir kiekvieno popiežiaus, kuris nėra kanonizuotas, atmintis ir darbai paskęsta istorijos verpetuose, taip ir Klemensas XI daugeliui tikinčiųjų tėra dar vienas popiežius ilgame Bažnyčią valdžiusių pontifikų sąraše. Iš tikrųjų, Klemenso XI pontifikatas yra reikšmingas ne tik todėl, kad jo metu buvo karūnuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas ( aišku, mums – tai reikšmingiausias Klemenso XI darbas), bet ir dėl to, kad šis popiežius svariai prisidėjo prie Bažnyčios įvaizdžio formavimo ir paliko ryškų pėdsaką Bažnyčios istorijoje.

Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės įvedimas

Popiežiaus Klemenso XI pontifikato metu į Bažnyčios liturginį kalendorių buvo įvesta švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė. Ši šventė jau VII – VIII amžiuje buvo švenčiama Rytuose, likus lygiai devyniems mėnesiams iki švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės rugsėjo 8 dieną. Jau nuo XI amžiaus pradėta švęsti ir Vakaruose,[1] kol galiausiai 1708 metais Klemenso XI potvarkiu buvo galutinai įvesta į liturginį kalendorių kaip Bažnyčios pripažįstama šventė, nuo neatmenamų laikų gyvavusi Bažnyčios Tradicijoje.

Bulė prieš jansenistus ir Nevero miestas Prancūzijoje

XVII – XVIII amžiuose Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Italijoje pradėjo plisti jansenistų erezija, skelbianti, kad ne visi nusipelniusieji bus išganyti, jansenistai ribojo priėjimą prie šventųjų sakramentų, kadangi, pasak jansenistų,  sakramentai reikalingi ne visiems, žmogus dėl gimtosios nuodėmės neįstengia padaryti išties gerų darbų, reikalingas tik gyvas tikėjimas. Šią ereziją popiežius Klemensas XI 1713 pasmerkė savo bule Unigenitus ir apsaugojo Bažnyčią nuo pradėjusio plisti klaidingo mokymo grėsmės. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV bulę priėmė ir jo valdomoje Prancūzijos karalystėje bulė įsigaliojo – tai reiškė, kad karalystės vyskupai privalo imtis šio dokumento įgyvendinimo ir privalo efektyviai kovoti su pasklidusia erezija. Popiežiaus Klemenso XI paskirtas ir kartu su karaliumi Liudviku XIV ir kitų Prancūzijos vyskupų kolegija dalyvavęs bulės Unigenitus priėmime vyskupas Edouard Bargedé ėmėsi bulės nuostatų vykdymo savo valdomoje Nevero miesto vyskupijoje. Kuo šiam pasakojimui svarbus Nevero miestas ir kaip jis susijęs su Klemenso XI portretu mūsų bazilikoje? Mūsų įsigytasis popiežiaus portretas ilgą laiką buvo Nevero kunigaikščių pilies meno rinkiniuose ir puošė tos pilies sienas. Galima viską paaiškinti: dėl Klemenso XI nuopelnų Bažnyčiai,  aktyvios  šio popiežiaus paskirto Nevero vyskupo kovos su erezija popiežiaus portretas ir buvo užsakytas, galėjo puošti Nevero vyskupo aplinką, arba kabėti vietos kunigų seminarijoje, kol galiausiai pakliuvo į Nevero Kunigaikščių pilies meno kūrinių kolekciją.[2]

Lietuviškieji Klemenso XI portreto kontekstai

Nors ir gali atrodyti neįtikėtina, tačiau būtent šis, dabar jau bazilikoje kabantis portretas susijęs ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Kaip minėta, Nevere stūkso didingi kunigaikščių rūmai, o didžioji dalis (jei ne visi) tuometinių (ir dabartinių) Europos aristokratų yra artimi arba tolimi giminaičiai. Prancūzijos Nevero kunigaikščių rūmuose 1611 – tųjų metų rugpjūtį gimė Liudvika Marija Gonzaga de Nevers – Lenkijos karalienė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė, karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos, o po jo mirties 1648 metais – ir Jono Kazimiero žmona. Liudvika Marija – Mantujos kunigaikščio Karolio I duktė. Po Vladislovo Vazos mirties popiežiui leidus ištekėjo už valdovu išrinkto jo brolio Jono Kazimiero. Darė didelę įtaką vyro politikai.

Per 1655–1660 karą su Švedija buvo jo veiksmų pagrindinė įkvėpėja, siekė kitų valstybių, pirmiausia Prancūzijos, paramos, dalyvavo senatorių pasitarimuose ir net mūšiuose. ² Įtakingoji karalienė gimė tame pačiame mieste ir tuose pačiuose rūmuose, kuriuose vėliau kabojo dabar jau mūsiškis popiežiaus Klemenso XI portretas. Po karalienės mirties karalius Jonas Kazimieras Vaza 1668 metais atsisakė sosto ir pasitraukė gyventi į Neverą – savo žmonos gimtąjį miestą. Ten, šv. Martyno abatijoje, mirė 1672 metais, buvo palaidotas Gonzagų funduotoje jėzuitų bažnyčioje, esančioje netoli didžiųjų kunigaikščių rūmų. Taigi, Klemenso XI portretas glaudžiai susijęs su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – Liudvikos Marijos ir Jono Kazimiero – pora, nes didžioji kunigaikštienė gimė, o didysis kunigaikštis mirė būtent Nevero kunigaikščių rūmų aplinkoje, kurioje vėliau atsidūrė ir iš kurios pernai į Trakus atkeliavo Klemenso XI portretas. Smagu pasakyti, šio popiežiaus atvaizdų Lietuvoje nėra, vienintelis – Trakuose.

Klemensas XI Trakų bazilikai ypač svarbus. Jo pašventintomis karūnomis 1718 metų rugsėjo 4 dieną buvo vainikuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Klemenso XI karūnos iškėlė Trakų Madoną ir Trakus, įteisino Trakų miesto, kaip dvasinės Lietuvos sostinės, statusą. Klemensas XI – vienas didžiausių bazilikos geradarių šalia Vytauto Didžiojo – kunigaikščio, kurio privilegija 1409 metais pradėta šventovės statyba. Simboliška, kad nuo šio laiko bazilikos sienas puošia abiejų jos labiausiai nusipelniusių geradarių atvaizdai: Vytauto Didžiojo portretas kabo virš zakristijos durų, o Klemensas XI žvelgia į mus iš presbiterijos. Klemensas XI gyvas žodinio bazilikos palikimo tradicijoje – šio popiežiaus vardas skamba 1754 metus menančioje giesmėje Trakų Dievo Motinai, kuri, neseniai prikelta, vėl giedama Didžiųjų rugsėjo atlaidų metu:

Kaip ežerai, gili Tavoji meilė,

Trakų paveikslo Motina Šventoji!

Tavasis gerumas – beribis, bekraštis,

Trakų paveikslo Motina Šventoji!

Graikų valdovai gerai žinojo

Stebuklingą tavąją galios stiprybę.

Aukso karūną Lietuvos Globėjai

Klemensas vienuoliktasis dovanojo!

[1] Liturginis kalendorius, 2024, Vilnius

[2] T. Wasilewski Jan Kazimierz Varšuva, 1985