Dabartinis Maskvos patriarchas Kirilas buvo vienas iš pagrindinių 1993 metais įsteigtos Pasaulinės rusų tarybos iniciatorių. Ilgą laiką Tarybai pirmininkavo tuometinis patriarchas Aleksijus II, o nuo 2009 metų pirmininkauja Aleksijų II patriarcho pareigose pakeitęs Kirilas. Tarybos valdymo institucijose yra daug kitų Maskvos ortodoksų patriarchato dvasininkų. Pradinė šios organizacijos misija buvo kurti tiltus tarp įvairiose šalyse išsibarsčiusių rusų. Šiandien tai artima Rusijos valdžiai organizacija, kaip liudija faktas, kad daug jos vadovaujančių narių taip pat yra svarbūs valstybės pareigūnai.

Kovo 27 dieną Pasaulinė rusų taryba paskelbė dekretą, kuriame kalbama įvairiomis temomis, o pirmame jo skyriuje – apie dabartinį Rusijos karą Ukrainoje, kuri ten vadinama „pietvakarių Rusia“. „Dvasiniu ir moraliniu požiūriu specialioji karinė operacija yra šventasis karas, kuriame Rusija ir jos žmonės, gindami vieningą dvasinę šventosios Rusios erdvę, vykdo „sulaikytojo“ misiją, gindami pasaulį nuo globalizmo puolimo ir į satanizmą puolusių Vakarų pergalės“, – pareiškiama kovo 27-osios dekrete. „Sulaikytojo“ terminu užsimenama apie apaštalo Pauliaus laiško tesalonikiečiams (žr. Tes 2) eilutes apie galias, kurios trukdo piktosios dvasios įsivyravimui.

Pasaulinė Bažnyčių taryba, tarp kurios narių yra ir Maskvos ortodoksų patriarchatas, paskelbė komunikatą, kuriame išreiškė griežtą protestą dėl dekrete naudojamos terminologijos, keliančios didelį susirūpinimą daugeliui kitų narių: galima priminti, kad Pasaulinė Bažnyčių taryba vienija apie pusketvirto šimto Bažnyčių ir bendruomenių.

Vadinamosios „specialiosios operacijos“ vadinimas „šventuoju karu“ yra nesuderinamas su Evangelija ir jos kvietimu būti taikdariais, taip pat su ankstesniais Pasaulinės Bažnyčių tarybos pareiškimais apie Rusijos karo prieš Ukrainą neteisingumą. Komunikate primenama, kad 2023 gegužę Pasaulinės Bažnyčių tarybos pirmininkas pastorius Jerry’is Pillay’us nuvyko į Maskvą ir iš paties patriarcho Kirilo išgirdo patikinimą, kad karas krikščioniui negali būti „šventas“ ir kad jo paties ištarti žodžiai „šventąjį karą“ buvo susieję su metafizine dimensija. Tačiau kovo dekretas prieštarauja šiems žodžiams.

Pasaulinės Bažnyčių tarybos komunikate pakartojami jau ne kartą anksčiau išreikšti principai – karas nesuderinamas su Dievo prigimtimi, tad ir su krikščionybės bei ekumenizmo nuostatomis. Ukrainos invazija yra neteisėta ir nepateisinama, kaip ir šios agresijos pristatymas „rusų išsivadavimo kova“ iš esą „nusikalstamo Kijevo režimo ir už jo stovinčių kolektyvinių Vakarų“ . Karinės agresijos ir neapykantos teisinimas religine kalba yra piktnaudžiavimas, kurį reikia atmesti. Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius raštu kreipėsi į patriarchą Kirilą, prašydamas paaiškinti, ar jo pasirašytas dekretas turėtų būti suprantamas kaip visos Rusijos Ortodoksų Bažnyčios pozicija, kaip tokia pozicija gali būti suderinta su priklausymu Pasaulinei Bažnyčių tarybai ir su tuo, ką jis pats girdėjo iš paties patriarcho. Pastorius Jerry’id Pillay’us pasiūlė skubiai susitikti, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus.

Galima priminti, kad „Rusų pasaulio“ doktrina, kurioje krikščioniška dimensija neleistinai painiojama su dabartinės  Rusijos valdžios galios ambicijomis ir politinėmis ideologijomis, jau ne kartą buvo kritikuota ir pasmerkta tiek ortodoksų, tiek kitų Bažnyčių. Šią doktriną, neigiančią ukrainiečių savitumą ir teisę egzistuoti kaip atskirai tautai, atmetė Ukrainos Bažnyčios. Šventojo Sosto Krikščionių vienybės dikasterijos prefektas kardinolas Kurtas Kochas taip pat yra pareiškęs, kad brutalaus karo Ukrainoje teisinimas pseudoreliginiais argumentais yra „eretiškas“, o popiežius Pranciškus Rusijos karą Ukrainoje ne kartą pavadino „šventvagišku“.

RK / Vatican News