Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Pasaulio analitikus kankina klausimas, kodėl pusę metų abejojęs JAV Kongresas pagaliau sutiko suteikti Ukrainai beveik 61 mlrd. dolerių vertės karinę paramą. Žemutinius Atstovų rūmus kontroliuojantys respublikonai (jie turi 222 vietas, o demokratai – 213) staiga sutiko, kad pirmininkas Mike‘as Johnsonas šiuos dokumentus pateiktų balsavimui. Įstatymo projektui pritarė 201 demokratų ir 101 respublikonas, o prieš buvo vos 112 šios partijos atstovų.

Kas galėjo tikėtis tokios sėkmės, kai dar pernai spalį, svarstant trumpalaikį 2024 m. valstybės biudžeto projektą, saviškiai iš šio posto pašalino Keviną McCarthy. Tai buvo pirmas toks atvejis JAV istorijoje. Pirmininku tapęs M. Johnsonas garsėjo priešinimusi suteikti paramą Ukrainai, o juo labiau – teikti svarstymui šį klausimą atskirai. Jis įsiklausė į Donaldo Trumpo aplinkos grasinimus už nuolaidas demokratams atstatydinti ir jį. Tada ėmė sklisti gandai, kad Atstovų rūmų galėtų Ukrainai paramą suteikti kaip kreditą, kurį galbūt 2026 m. JAV nurašytų… Dabar gi tik 8 mlrd. dol. iš visos paramos bus teikiama kaip lengvatinė paskola, kurios 50 proc. po kelerių metų galės nurašyti prezidentas ir tiek pat – Kongresas.

Visos šios partinės grumtynės vyko ginčų dėl imigrantų iš Meksikos fone. J. Bidenas per trejus metus nepajėgė suvaldyti bėglių per sieną – jų suplūdo 6,3 milijono, o vien tik per praėjusio gruodžio vieną dieną – beveik 10 tūkstančių. Respublikonai spaudė Baltuosius rūmus, kad vyktų sugriežtinta migracijos reforma. Tik vasario pradžioje partijos suderino savo pozicijas, bet D. Trumpas vėl pareiškė, kad priemonės nepakankamai radikalios, ir vasario 8 d. įstatymo projektas senate nebuvo priimtas. Visą tą laiką M. Johnsoną D. Trumpas naudojo kaip buldozerį savo idėjoms prastumti…

Tad kas gi pasikeitė? Apžvalgininkai neranda vienos priežasties ir mano, kad yra jų komplektas. M. Johnsonas suprato, kad reikiamus dokumentus Atstovų rūmai gali tvirtinti be pirmininko pagalbos – dviejų trečdalių Kongreso narių dauguma. J. Bideno administracija, CŽA vadovas Williamas Burnsas, Pentagono atstovai pajėgė įtikinti deputatus, kad be JAV paramos Rusija ne tik užims Ukrainą, bet įžengs ir į NATO šalis, o tuomet teks ne tik siųsti ginkluotę, bet ir savo karius, kaip atsitiko 1944 m. birželį atidarius Antrąjį frontą Normandijoje. Galų gale padėtį pakeitė HAMAS išpuolis prieš Izraelį, kurio metu nužudyta 1200 žmonių ir įkaitais paimta 242; Izraelio žiaurus atsakas teroristinėms palestiniečių grupuotėms, kurios iš JAV pareikalavo taip pat nemažai sąnaudų; demonstratyvus, bet labai pavojingas Irano ir Izraelio konfliktas; Kinijos ryšiai su Rusija ir Taivano saugumo problema…

Visa tai susipynė į vientisą kamuolį, kuris, atrodo, net D. Trumpą privertė atsikvošėti, pareiškus, kad Ukrainos išlikimas labai svarbus Amerikai. Bet čia pat jis pridūrė (ir šioje nuosekliame jo raginime yra dalis tiesos), kad „Ukrainos stiprybė daug svarbesnė Europai nei mums, tad – judėkite, Europa!”.

Jeigu jau prakalbome apie šį buvusį JAV prezidentą, tai ne paskutinėje vietoje jo asmeninio įvaizdžio reikalai. Juk Amerikos teismai pradėjo tampyti keturias jo bylas, ir D. Trumpui svarbu, kad net 73 proc. amerikiečių  pritaria paramai Ukrainai. Juk lapkričio pradžioje artėja 47-ojo JAV prezidento rinkimai…

Bet svarbiausia, kad šiuo atveju laimėjo proukrainietiškos jėgos. Tiesa, nuo antradienio, kai paramos Ukrainai dokumentus pasirašė Senato vadovai ir prezidentas J. Bidenas (šios eilutės kaip tik rašomos tuo metu), iki ginkluotės ir amunicijos išsiuntimo praeis savaitė ar dar daugiau, o kelias iki fronto linijos Ukrainos pietryčiuose ilgas ir pavojingas. Gali pasitvirtinti nuogąstavimai, kad paprastai nuo sprendimų iki jų realizavimo praeina daug laiko…

JAV Kongreso žingsniai paskatina ir kitus sąjungininkus nutraukti abejingumo Ukrainai metą. Į Varšuvą atvykęs Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas, pareiškęs, kad abejoja, ar Putinas sustos ties Lenkijos siena, pranešė, jog Londonas skiria Ukrainai didžiausią karinę 500 mln. svarų sterlingų vertės paramą – 60 laivų ir katerių, 1600 raketų oro gynybai, raketų „Storm Shedow“, kitos technikos ir amunicijos. Graikija ir Vokietija ketina perduoti oro gynybos sistemų „Patriot“. Net Lietuva išsiuntė lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“.

Apžvalgininkai pastebi, kad Putiną suerzino ne tiek paramos Ukrainai dydis, kiek pasikeitusios D. Trumpo nuostatos. Jei anksčiau Maskva puolė girti šį buvusi JAV vadovą už skeptišką požiūrį į Kyjivo palaikymą, tai dabar, kaip pastebi portalas Echofm.online, respublikonų lyderio galima pergalė būsimuose rinkimuose (J. Bidenas aiškiai atsilieka) – naujas galvos skausmas Kremliui. Vadinasi, Putino planai ir kai kurių Vakarų politikų spėjimai, kad 2024 m. Rusija gali peržengti Ukrainą, bent jau po Kongreso sprendimo, atrodo nerealūs. Portalas lygina, kad 61 mlrd. dolerių beveik atstoja tuos 82 mlrd. eurų, kuriuos 2022 m. Rusija gavo už dujų eksportą į Europą, ir kone prilygsta tai 130 mlrd. eurų finansinei injekcijai, kurią iš ES ir TVF trejiems metams gavo Graikija.

Dabar ekspertai pataria Briuseliui atlikti keletą itin svarbių veiksmų: sustiprinti ES energetines sankcijas Rusijos ekonomikai, išvengus Vengrijos veto, o NATO – liepą Vašingtone pakviesti Kyjivą pradėti derybas dėl narystės Aljanse.

Šiaip ar taip agresoriui parklupdyti Ukrainos nepavyko nei per tris dienas, nepavyks nei per trejus metus.