Įamžintoje akimirkoje – poezijos vakaro dalyviai ir svečiai. Živilės Gurauskienės nuotr.
Živilė Gurauskienė, PoPaJAV atstovė spaudai, JAV, www.voruta.lt
Laumžirgiai, sakė, pikti –
Sparneliai jų stipriai plasnoja:
Ryto rasa permerkti
Susirenka kiek kas ko nori.
(Sandra Avižienytė „Laumžirgiai“).
Š. m. balandžio 6 d., prieš pat Atvelykį, užbaigiantį liturginį šv. Velykų laikotarpį, 6 val. vakaro Detroito Dievo apvaizdos lietuvių katalikų parapijos kultūros centro salėje rinkosi lietuviškai kuriantys poetai į jau 9-ąjį, tradiciniu tapusį renginį „JAV lietuvių poezijos pavasaris” (PoPaJAV), šiais metais išeivijoje gyvenančius kūrėjus subūrusį pavadinimu „Laumžirgių pieva“. Renginio garbės svečias – LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora Julijonas Matukas. Oficialiąją dalį moderavo renginio organizatorė bei kasmetinio poezijos rinkinio sudarytoja poetė Sandra Avižienytė.
Kasmetinis „JAV lietuvių poezijos pavasario“ sąskrydis į skirtingas valstijas – tarsi poetinio žodžio piligrimystė, (tik)ėjimas dvasinio išsilaisvinimo ir kūrybinės šventovės link. Šiais metais Detroito Dievo apvaizdos lietuvių katalikų parapijos kultūros centro salėje besiburiančius kūrėjus pasitiko virš popierinių margaspalvių gėlių pievos, žvakių šviesoje skendinčioje scenoje, besisūpuojantys milžiniški menininkės Indrės Pralatavičiūtės Mineikienės iš metalinių pakabų išlankstyti laumžirgiai. Šie paslaptingi senovės drakonų giminaičiai, šviesos ir transformacijų simbolika persmelkę šiųmetį renginį paslapties ir didybės galia, tarsi jautri užuomina į emocinę brandą bei gilesnį savojo „aš“ suvokimą liudijant fatališką artumą su Anapusybe, kuomet atsiskleidžia pati asmeniškiausia patirties dimensija.
Tik šviesiuoju paros metu virš vandens telkinių sklandantys paslaptingieji laumės žirgai, pasižymintys unikaliu gebėjimu žaibiškai keisti skrydžio trajektoriją, pelnytai vadinami dvasinių pokyčių pranašais. Jų plazdantis skrydis simbolizuoja peržengimą to, kas akivaizdžiai matoma ir apčiuopiama paviršiuje, kad prisiliestume prie ypatingų pasąmonės būsenų.
Šventinis poezijos vakaras prasidėjo atvykusiuosius pasveikinus Detroito Lietuviu kultūros klubo, JAV LB XIII Tarybos narei bei „Lietuviškų radijo melodijų“ programos redaktorei ir diktorei Ramintai Vilkienei ir Jūratei Mikulevičienei – Detroito mėgėjų teatro „Langas“ režisierei ir meno vadovei, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narei, surengusiai ne vieną jungtinę ir personalinę tapybos parodą, JAV LB XII Tarybos narei, bei vienai pagrindinių, kartu su R. Vilkiene, „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’24. Laumžirgių pieva“ organizatorių Detroite. Tylos minute pagerbus Amžinybėn išėjusius diasporoje kuriančius poetus svečiams buvo pristatytas dokumentinis filmas apie bardą iš Skuodo Napoleoną Reimontą-Laumiškį – tautodailininką, medžio drožėją. Po filmo peržiūros į susirinkusiuosius kreipėsi PoPaJAV prezidentė ir renginio organizatorė poetė S. Avižienytė: „Transformacija, – kalbėjo poezijos vakaro moderatorė, – iš sielos gelmių – ant popieriaus paviršiaus – rašalu, ašaromis, skambesiu… kartais nebyliu tylėjimu…“
„Kas mūsų laukia? Visiškas išnykimas ar laikinosios egzistencijos pakeitimas amžinąja? Niekas nieko neišgelbės – nėra tokių vertybių, kuriomis galėtume sumokėti visiems už viską: mes patys esame užmokestis!“ – tęsė poetė, Alytaus miesto vardo garbės ambasadorė Jungtinėse Amerikos valstijose, Lietuvoje nominuota kultūrinei ir meno premijai už nuopelnus puoselėjant kultūrą, meną, muziką ir kalbą išeivijoje.
Taigi kiekvieno iš mūsų atsivėrimas neabejotinai yra istorijos dalis, padedanti atskleisti diasporoje gyvenančią ir kuriančią asmenybę. Kūrybinė veikla atskleidžia kūrėjų vertybių matmenis bei kalbos autentiškumą darant tam tikrą įtaką kultūriniame išeivijos gyvenime.
Peržiūrėjus filologo, dokumentinio filmo „Laisvės varpas“ kūrėjo, režisieriaus bei Amerikos Lietuvių televizijos įkūrėjo ir direktoriaus Čikagoje Arvydo Reneckio dokumentinį filmą „Liūnė Sutema“ į sceną buvo kviečiami poetai skaityti savo kūrybos eilių, kuriomis tąryt jau buvo spėję pasidalyti su „Žiburio“ lituanistinės mokyklos Detroite moksleiviais.
Šiųmečio renginio metu savo kūryba su klausytojais dalijosi JAV gyvenantys poetai iš įvairių valstijų – Ilinojaus, Mičigano, Niujorko, Kolorado, Pensilvanijos, Kalifornijos, Indianos, eilėmis atspindėję savo patirtis ir išgyvenimus anapus Atlanto: Indrė Pralatavičiūtė Mineikienė, IN, Vilmantija Petruškevičiūtė McCarthy, IL, Remigijus Panavas, NY, Gabrielė Dabašinskaitė, IL, Jura Michaljancas, CA, Eglė Vizgirdaitė Garbenis, MI, Marija Bocharevičienė, IL, Jonas Dainius Beržanskis, MI, Sandra Avižienytė, IL, Arūnas Šatkus, IL, Linas Umbrasas, IL, Nijolė Marytė Šerniūtė, PA, Romualdas Zableckas, CO.
Renginio metu buvo skaitomos pasirašiusių slapyvardžiais poetų eilės, ir tų, kurie neatvyko. O, kaip ir bene kasmet, skambant jautrioms poeto Romualdo Zablecko atliekamoms savo kūrybos baladėms, aktorė Valia Bračiulytė perskaitė išėjusiųjų Amžinybėn poetų kūrybą.
Pasiilgau./Aš noriu./Man reikia/ Ryto svaigulio/Laužo šviesos/Susijaukusio vakaro/Snaigėmis/Ir mėnulio ant kūno odos. (Sandra Avižienytė „sienos be durų“).
Eilėmis pabyra jautrūs išgyvenimai, kuomet emigracija išjaučiama kaip ribinė, dažnai žalojanti, patirtis. Vidinis dialogas, netikėtai tapęs vieša išpažintimi, poezijos skaitymams suteikia kitą žanrą ir kryptį. Neapibrėžto ilgesio ir netekties potyris atskleidžia trapias nuotolio ir artumo būsenas, kuomet, užmezgus jautrų ryšį su auditorija ir scenoje skambant dainomis tapusioms išeivijoje kuriančių poetų eilėms, tarsi naujai gimsta literatūrinis žanras, kurio, iš esmės, nėra.
Šventinio vakaro metu susirinkusiuosius, be pirmą kartą scenoje pasirodžiusio Remigijaus Panavo, sužavėjusio atliekamomis savo kūrybos dainomis, maloniai nustebino į „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’24. Laumžirgių pieva“ atvykę svečiai, renginio metu atlikę dainomis tapusias savo kūrybos eiles. Kaip pastebėjo PoPaJAV prezidentė poetė S. Avižienytė „Savais išgyvenimais ir patirtimis pasinėrę į pasaulio aktualijas, pasiklydę širdies keliuose, nuolat ilgėdamiesi to, ko niekada neturėjo ir jau nebeturės“, arba, pasak Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatės poetės N. M. Šerniūtės: „Tik dangaus kaip namie/niekad niekur nerasi,/ir tvoros taip, kaip namie nežydės“ („Atsiprašymas”).
Nuo pirmų dainų posmų visus užbūrė svečias iš Airijos alytiškis Darius Mileris-Nojus – muzikantas, grupės „Airija“ vokalistas ir gitaristas, folkroko hitų „Vėjas lange“ ir „Kasdien į karą“, solinių akustinių roko baladžių autorius ir atlikėjas. Renginyje skambėjo grupės „Airija“ ir Nojaus populiariausios dainos iš 15-likos solinių albumų, išleistų per 35-erius muzikinės kūrybinės veiklos metus. Netapusi dainomis Dariaus Milerio poezija šiemet pirmą kartą išspausdinta dvejuose leidiniuose – „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’24. Laumžirgių pieva“ ir pirmą kartą Airijoje išleistame lietuvių poezijos rinkinyje „Tarp eilučių“.
Neišblėstantį įspūdį renginio svečiams ir dalyviams paliko prodiuseris, dainų autorius, „Grammy“ nominantas, sertifikuotas Dante Level 2, HDBaseT, AVID v2018 bei AVIT direktorius Jewel Heart Corp J. D. Beržanskis, dalijęsis ne tik savo dainuojamąja poezija, bet visą salę įsiūbavęs visiems žinoma liaudies daina „Ant kalno mūrai“.
Baigiantis poetiniams skaitymams LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora J. Matukas skaitė slapyvardžiu pasirašiusio poeto eiles: Juodoj bedugnėj prie rugių,/Klaikioj lyg maitvanagių puota, –/Aš „Tėve mūsų“ dar girdžiu/Krauju alsuojančioj Golgotoj./Vėl lūpos vilgomos vynu,/Ir mestas burtas marškinius dalytis, –/Tik išdavystės nepatyręs nepajus –/Nei miestų pelenuos, nei Tavo Kryžiaus („Karas. Ukraina“). O poeto L. Umbraso eilės ilgam pralinksmino vakaro svečius: Gieda medžiuos/Pašvinkusios žuvys/Begemotai jas/Raško basi/Tu plauki/Dangumi be kepurės/Maukia vyną/Žirafos rūsy/Vaikšto karvės/Laidais horizonto/Sniego seniai/Vanojas pirty/Kitą kartą,/Kai eisi grybauti/Pažiūrėk,/Kokius grybus renki („Pamokymai“).
Baigiantis oficialiajai renginio daliai kūrėjai ir svečiai būriavosi prie įspūdingos „JAV lietuvių poezijos pavasaris“ apdovanojimų mecenato keramiko Alvydo Pakarklio darbų parodos, kuriai, pasak renginio organizatorės S. Avižienytės, apibūdinti žodžiai nereikalingi, nes menininko darbai kalba patys už save.
Nuoširdžią padėką organizatoriai išreiškė Lietuvių Fondui, Inc., kaip pagrindiniam renginiui skirto leidinio „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’24. Laumžirgių pieva“ (viršelio autorė – dizainerė Evelina Garliauskienė, korektorė – Laima Apanavičienė) mecenatui, jo sudarytojai Sandrai Avižienytei, JAV LB Kultūros tarybai, kaip renginio globėjai, ir visiems poetams, kurių dėka minėtas poezijos rinkinys šiais metais vėl pasiekė skaitytojus. Bei generaliniam apdovanojimų steigėjui keramikui Alvydui Pakarkliui – už sukurtas apdovanojimams skirtas statulėles, Elenai Mykolaitis – už poezijos rinkinio priešlapių iliustracijas bei įspūdingą viršelio laumžirgį, Jonui Dainiui Beržanskiui ir Artūrui Stapušaičiui – už įgarsinimą ir salės apšvietimą, Detroito lietuvių kultūros klubo nariams, Patt ir Algiui Kauneliams, Ramintai Vilkienei ir Jūratei Mikulevičienei, Aidai ir Renaldui Valkauskams bei Valdui Piesčiui – už renginio organizavimą ir nuoširdų priėmimą. Ir, žinoma, Vaivai Balčikonis ir Jūratei Mikulevičienei – už apipavidalinimą, o poetei Vilmantijai Petruškevičiūtei McCarthy – už įspūdingas laumžirgių pievos dekoracijas. Vaizdo įrašus renginio metu kūrė Audra Skuodaitė ir Arvydas Reneckis, fotografavo Živilė Gurauskienė ir Arūnas Šatkus.
