Prie atminimo lentos generolui Pranui Liatukui. R. Kaminsko nuotr.
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato patarėjas, Vilnius, www.voruta.lt
Vilniuje, prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945).
Atminimo lentos iniciatoriai – buvęs LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis bei VšĮ Vyčio paramos fondas (dim. brig. gen. Česlovas Jezerskas ir Vilius Kavaliauskas).
Lėšos atminimo lentai buvo suaukotos 33 privačių asmenų, jų tarpe – buvę Lietuvos kariuomenės vadai Jonas Andriškevičius, Valdas Tutkus, Vytautas Jonas Žukas, Arvydas Pocius, Geležinio vilko brigados vadas Česlovas Jezerskas.
Pranas Liatukas gimė 1876 m. sausio 29 d. Padievaičio kaime (Kvėdarnos vlsč.). Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Rygos gimnazijoje. Nuo 1902 m. tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, tapo kariuomenės kūrėju: 2-ojo Algirdo pulko, 1-os brigados ir 1-osios divizijos vadas. Vienas pirmųjų Lietuvos generolų. 1919 m. rudenį paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, jai vadovavo kovos su bermontininkais laikmečiu, tapdamas Bermonto gaujų sutriuškintoju. 1919 m. gruodžio 15 d. jo įsakymu įkurtas Karo muziejus. 1919 m. tapo Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordininku.
1920 m. vasarį kilus riaušėms Kauno Panemunės daliniuose, be ginklo ir apsaugos nuvyko į kareivines išsiaiškinti neramumų priežastis. Riaušininkų buvo suimtas. Po tų įvykių pasitraukė iš karo tarnybos, dirbo Lietuvos banke, dalyvavo įvedant lietuvišką valiutą – litą. Vėliau – ūkininkavo. Karo metais keršydami už kovas prieš Bermontą naciai nutraukė pensijos mokėjimą. 1944 m. bandė stoti savanoriu į Vietinę rinktinę, bet dėl amžiaus nebuvo priimtas.
Atsisakęs trauktis iš Lietuvos, 1945 m. sausį su sūnumi Vytautu NKVD suimtas, laikytas Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. 1945 m. rugsėjo 9 d. Lukiškių kalėjime žuvo. Palaikai ligi šiol nerasti.
Raimundo Kaminsko nuotraukos