Rinktinė „Kąsniukai“ („Bites“) išleista lietuvių ir anglų kalbomis – tereikia apversti knygą priešinga puse, kad galėtum skaityti ją anglų kalba. Ingos Puodžiuvienės nuotr.

Živilė Gurauskienė, www.voruta.lt

Š. m. birželio 8 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) 3 rūmuose, Laisvės alėja 13, Mažojoje salėje buvo pristatyta 2023 m. išleista rinktinė  „Kąsniukai”.  Renginį koordinavo Ingrida Zeleniakienė. Trumpų pertraukėlių metu, salę užliejant saksofonisto Armundo Jonaičio  muzikai,  svečiai vaišinosi vieno kąsnio užkandėlėmis – kąsniukais, kurie nuotrupoje (gal akimirkoje?) leidžia pajusti netikėtų skonių (gyvenimo?) harmoniją.

Apie knygos pristatymą, kūrybinius užmojus (ir ne tik) kalbamės su knygos autore,  kasmetine „JAV lietuvių poezijos pavasaris” (PoPaJAV, prezidentė ir renginio organizatorė poetė Sandra Avižienytė) dalyve bei viena iš autorių, pristatytų 2024 m. nominacijai,  Vilmantija Petruškevičiūte McCarthy.

Prašau pasidalyti su skaitytojais, kokiomis nuotaikomis gyvenate grįžusi iš savo knygos pristatymo Lietuvoje? Kuo jis buvo ypatingas?

Tebegyvenu susitikimo su savo skaitytojais džiaugsmu. Man šis renginys buvo ypatingas savo struktūra – dviejų dalių pristatymas tarsi apjungė abu mano gyvenimo krantus. Pirmoje dalyje, tarsi bandydama atitikti kitų lūkesčius, ištraukas iš naujai išleistos ir jau rengiamos knygos  skaičiau pasidabinusi puošnia, blizgiais aksesuarais suknele. Prisistačiau kaip poetė ir rašytoja iš nepakartojamo vėjų miesto – Čikagos, kuriame gyvenu jau per 20 metų. Antroje renginio dalyje į salę išėjau basomis kojomis. Tokią mane prisimena man artimi žmonės: „Atsimeni, aš ta mergaitė iš žolės –/Oda šilkinė ir plaukai šiaudiniai./Aš ta, kur veidą atsukau prieš vėją./Kai tarė man skaudžius žodžius likimas” („Mergaitė iš žolės“).

Rinktinė „Kąsniukai“ („Bites“) išleista lietuvių ir anglų kalbomis – tereikia apversti knygą priešinga puse, kad galėtum ją skaityti anglų kalba. Taigi mano skaitytojai yra ir tie lietuviai, kuriems jau per sunku skaityt gimtąja kalba, ir amerikiečiai.

Kokie Jūsų kūrybiniai planai ateityje?

Šiuo metu ant mano darbo stalo išdėliotuose rankraščiuose – eilėraščiai ir trumpi apsakymai, kurie suguls į naujai rengiamą knygą pavadinimu „Aitvarai“. Ši knyga apie tai, ką reikėtų paleisti  – jausmus, netektis, žmones. Arba skaudžias patirtis, kartais sukeliančias mintis apie savižudybę. Manau, tai labai aktualu. Su tokiais žmonėmis aš dirbu.

Kokį  darbą dirbate Jungtinėse Amerikos Valstijose?

23 metus dirbu Čikagoje, North Western ligoninės Onkologijos skyriuje. Mano pacientai – kartais mėnesius ar dienas skaičiuojantys žmonės, kuriuos aš labai myliu. Jie išugdė mane kaip asmenybę ir kūrėją, suformavo mano vertybių sampratą. Esu laiminga, kai galiu jiems padėti, tačiau kartais, pavarčius jų ligų istorijas, apima neviltis, kuomet supranti, kad esi bejėgė. Tuomet  prisilaužau savo kieme išbujojusios krūminės ląstūnės, dar vadinamos gyvybės ir vilties medžiu, apdžiuvusių šakų, žinodama, kad sumedėję stiebai yra ištvermingi ir labai gyvybingi, nešu į ligoninę ir daliju ten besigydantiems žmonėms. Šios šakos nudžiuvusios, sakau jiems, bet tu pamėgink, tereikia jas pamerkti į vandenį prieš sodinant, ir jeigu tavo rankomis sodintas augalas prigis – bus ženklas, kad pasveiksi. Sunku apsakyti tą nenusakomą džiaugsmą, kai žmonės ateina pas tave pasidalyti įvykusiu stebuklu – sudžiuvęs stiebas prigijo, sužaliavo ir gausiai apsipylė žiedais, primenančiais į dangų nukreiptus trimitus. Būtent dėl to šios augalų šeimos žiedai dažnai vadinami angelo trimitais (Angel trumpet) ir tikima, kad grojančių angelų garsams atsiliepia dangus.

Dalies šių žmonių jau nebėra, bet jų artimieji iki šiol su manimi dalijasi prisiminimais, kiek vilties suteikė išsikerojusi ląstūnė ir kaip tikėjimas praskaidrino jų gyvenimus. Tokiomis akimirkomis suvoki, kad eini teisingu keliu. Ir tai atperka viską – stiprina ir suteikia jėgų nepasiduoti.  Kaip ir vieno iš pacientų atviras pasakojimas, kaip skaitydamas noveles iš pirmos, 2017 m. išleistos, mano knygos „Visa tai įvyko vakar“ pamiršo savo ligą.

Ši patirtis formavo mano gyvenimo prasmės suvokimą, ja ženklinta ir mano kūryba.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi „JAV lietuvių poezijos pavasaris“  atstovė spaudai Živilė Gurauskienė