Gintautas Tamulaitis, „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas, Cinkiškiai, Kauno raj., www.voruta.lt

2024 m. liepos 13 d. šeštadienį, renginį skirtą Žalgirio mūšio pergalės 614-osioms metinėms pažymėti Žalgirio pergalės parke prie Cinkiškio iš ryto bandė sutrukdyti prapliupęs smarkus lietus, tačiau jau apie 11 val. praskaidrėjo dangus, nustojo lietus ir gamta leido pabaigti paskutinius paruošiamuosius šventei darbus: išskleisti vėliavas, paruošti aukurą, pastatyti mikrofonus, sustatyti suolus, palapines nuo saulės ar lietaus ir t.t.

Šventės moderatorius Mindaugas Kriščiūnas pakvietė minėjimą atidaryti Babtų kultūros centro etnokultūros specialistę Daivą Šeškauskaitę. Ji savo stipriu balsu sudainavo dainą apie bernužėlį, įšėjusį ginti Tėvynę ir žuvusį.

Mindaugas susirinkusiems priminė šventės reikšmę ir jos svarbą Lietuvai. „Prieš 614 metus netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių. 1410 m. liepos 15 d. suvienijus jėgas, Lietuvos ir Lenkijos jungtinėms karinėms pajėgoms pavyko sutriuškinti Kryžiuočių ordiną ir pakeisti visos Europos istoriją. Į lemtingąjį mūšį karines pajėgas vedė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila“.

Suskambėjo Lietuvos Respublikos himnas.

Pristatyti gerbiami parko svečiai, dalyviai susirinkę į išskirtinę, istorinę erdvę – Žalgirio Pergalės parke. Tarp svečių paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11-osios akto signataras – Leonas Milčius, LR Seimo nariai: –Viktoras Pranckietis, Andrius Kupčinskas, Kauno rajono savivaldybės Tarybos nariai Asta Ulinskaitė ir Algirdas Navickas, Babtų seniūnas Gediminas Pupinis, Kauno rajono bendruomenių organizacijos vadovė Eglė Juozapavičienė, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinės kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai, Panevėžiuko bendruomenių vadovai ir nariai, savanoriai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos nariai, kariai veteranai, Žalgirio pergalės parko klubo nariai it kiti svečiai.

Moderatorius kreipėsi į susirinkusius:

“Reikia tikėti. Reikia labai tikėti,

kad, ranką iškėlus, iš dangaus imtų krist mana.

Už kiekvieną stebuklą reikia savim užmokėti –

savo gyvenimu, meile, širdim ir daina”.

Įvertinant aukos didybę, TYLOS MINUTE pagerbti žuvusieji už Lietuvos ir Ukrainos laisvę. Tylos minute pagerbtas išėjęs anapilin parko sumanytojas, kūrėjas ir Garbės pirmininkas Alfonsas Bajarskas ir valdybos narys Algimantas Danauskas.

Po tylos minutės moderatorius vėl priminė kovas už laisvę: prieš 614 metų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos sutriuškino Teutonų ordiną. Ši pergalė visiems laikams sustabdė Ordino agresiją prieš Lietuvą ir galutinai pakirto Ordino galybę ir prestižą.

“Šito karo šlovė ir garsas didingo triumfo

Sklinda už jūrų plačių, žemes tolimiausias pasiekia.

Lai visuose kraštuose nuaidi Žalgirio pergalės garsas”.

Taip XVI a. Žalgirio mūšį aprašė to meto poetas. Žalgirio Pergalės aidas, sklidęs už jūrų plačių, žemes tolimiausias pasiekęs, šiandien mums ypač svarbus.

Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai (vadovas Mindaugas Iskevičius) iškilmingai išstatyti į Garbės sargybą prie LDK Vytauto, karaliaus Jogailos ir karaliaus Mindaugo pirmojo Lietuvos valdovo stogastulpių.

Kol vyko išvedžiojimas, buvo girdimi pagarbos žodžiai :”Žalgirio mūšio pergalė – tai simbolis, kuriame užkoduota lietuvių viltis siekti laisvės ir nepriklausomybės. Kol lietuvių sąmonėje bus gyvas Žalgirio mūšio aidas, tol bus gyva ir legendinė jų drąsa, įkvepianti mus taip pat garbingai įveikti šių dienų mūšius, kuriems nereikia nei iečių, nei kalavijų, nei patrankų. Bet jiems taip pat reikia drąsos ir išminties. Taip galėtume suvokti didžiojo mūšio, užbaigusio kruvinus kryžiaus karus, išsaugojusio Lietuvai Žemaitiją visiems laikams, bet svarbiausia padovanojusio didžiausią dovaną – moralinę teisę didžiuotis savo protėviais. Linkime, kad Žalgirio mūšio pergalė mus įkvėptų siekti drąsių ir ambicingų mūsų valstybėms, mūsų tautoms ir visai Europai svarbių tikslų”.

Atgabenta nuo Nežinomo kareivio kapo iš Kauno Vytauto Didžiojo Karo istorijos muziejaus sodelio, kuriame garbingai saugomi kovų už tautos laisvę simboliai – paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomo kareivio kapas ir Amžinoji ugnis. Įnešama ugnis lydint Daivos Šeškauskaitės dainai prie šventinio aukuro ugnį nešė savanoris eilinis Edvinas Matelis dalyvavęs taikos palaikymo misijoje Malyje ir Ukrainos pabėgėlė Oksana Kučiareva. Šventinį aukurą įžiebė klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis, LRS narys Viktoras Pranckietis ir ukrainietė Oksana Kučiareva.

Amžinoji ugnis įprasmina žuvusiųjų už laisvę atminimą, perduoda praeities kovų stiprybę mums. Žiūrėdami į liepsnojančią amžinąją ugnį mes tarsi susijungiame su visais kovojusiais už Lietuvos laisvę.

Moderatorius priminė, kad Žalgirio mūšyje vadovavo sumanus jų vadai ir pakvietė nusilenkti ir atiduoti jiems pagarbą padedant gėles prie Vytauto Didžiojo, Lenkijos karaliaus Jogailos ir pirmojo Lietuvos valdovo Mindaugo stogastulpių.

Pagerbiant pergalingą šlovę nuaidėjo trys dedikacinės salvės. Pirmas salvė –„Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę“, antras šūvis –„Už taiką Ukrainoje ir pasaulyje“, trečias šūvis – „Už Lietuvos valstybę“. Salves atlieko Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai vadovaujami vyresniojo leitenanto Mariaus Pancerio.

Buvo suteiktas žodis ir svečiams. Visi kalbėtojai savo sveikinimų kalbose su nuostaba pastebėjo, kad visuomenininkų, entuziastų dėka parkas auga, gražėja. Linkėjo darnos, gražių idėjų puoselėjant parką.

Po svečių pasisakymų Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis pasveikino visus su švente, priminė ir kitas svarbias istorijai datas, padėkojo už dalyvavimą. Pirmininkas ypač dėkojo Kauno savivaldybės merui Valerijui Makūnui už paramą ne tik organizuojant šventes parke, bet ir nuolatinį rūpinimąsi parku. Taip pat dėkoja Babtų seniūnijos seniūnui Gediminui Pupiniui už nuolatinę priežiūrą ir parko teritorijos grąžinimą. Babtų kultūros centro direktorei Eglei Patinskaitei už nuolatinį bendradarbiavimą organizuojant šventes. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad stovi pamatai pagrindiniam Žalgirio pergalės parko paminklui -„GEDIMINO STULPAI“ jau 20 metų. Tai milžiniškas projektas. Pirmininkas pakvietė visus prisidėti, ne tik rodyti priekaištus parko pirmininkui ir valdybai, bet kiek galima paraginti valdžią atkreipti į tai dėmesį ir imtis veiksmų. Baigdamas kalbą pirmininkas pažadėjo artimiausiu laiku įsteigti fondą, į kurį kaip bitutės galėtų kiekvienas asmuo prisidėti nors keliais centais.

Lai skamba muzika! Susirinkusieji klausėsi Dr. Daivos Šeškauskaitės kūrinių. Po to sekė Vandžiogalos laisvalaikio salės folklorinio dainavimo ansamblio ,,Griežlė‘‘ (vadovas Andrius Morkūnas) muzikiniai kūriniai. Grupė “Rex“ – atlikėjai Kęstutis Bivainis ir Rokas Mišauskas užbaigė muzikinę šventės dalį, o moderatorius Mindaugas pakvietė visus vaišintis kareiviška koše.

Šventės istorinę atmintį užfiksavo bendra dalyvių fotonuotrauka.

Šventės organizatorių nuotraukos