Etnoarchitektūriniame Čižiūnų kaime Varėnos rajone buvo surengtas meistrystei skirtas renginys „Medinės architektūros paveldas, kaip vietos plėtros išteklius: meistrystė“. Pradžioje apžiūrėję gatvinį rėžinį Čižiūnų kaimą, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos etnografinio muziejaus specialistai atkreipė dėmesį į pagrindines medinės architektūros išsaugojimo problemas. Atidžiau sustojus prie pasirinktų sodybų, įvertinta jų būklė, aptarta, kaip ir ką daryti, nuo ko pradėti darbus. KPD atstovai sulaukė daug vietinių gyventojų klausimų, kokiems darbams reikia leidimų, o kuriems nereikia.

Paveldosaugininkai akcentavo, kad, norint išsaugoti gražų autentišką, prie pat Valkininkų prisišliejusį Čižiūnų kaimą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 10341), dėl visų tvarkybos darbų pirmiausia reikia pasikonsultuoti su paveldosaugos specialistais. Šiuo atveju – su Kiultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus–Marijampolės teritoriniu skyrium.

Valkininkų kultūros centre vykusioje apskrito stalo diskusijoje pokalbis tęstas toliau. Išklausytos užsienio šalių patirtys, kurias pristatė Giedrė Jarulaitienė (Norvegija), Saulius Sakalas (Norvegija-Lietuva), Rasa Bertašiūtė (Estija), aptarta, ko mes galėtume pasimokyti.

Pagrindinis renginio moderatorius buvo asociacija „Viva Sol“, sovietinėje fermoje kurianti medžio darbų dirbtuves ir siekianti orientuotis į medžio meistrų paruošimą rinkai. Pasak asociacijos atstovų, Lietuvoje trūksta pasitikėjimo meistrais, jie nepelnytai nuvertinami. Iš tiesų, meistras ir yra tas specialistas, kuris gali pakonsultuoti, kaip prižiūrėti medinės architektūros pastatus, ką ir kaip juose galima daryti. Pripažinus, kad jiems kartais trūksta teorinių žinių, kalbėta, kaip šią spragą užpildyti. Taip pat diskutuota apie pameistrystę, praktines meistrų ruošimo galimybes, meistrystės, kaip atskiros gildijos, vystymą. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad šioje srityje labai trūksta institucijų įsitraukimo, bendradarbiavimo. Taip pat kalbėtasi, ką būtų galima padaryti siekiant sumažinti institucinę ir amato atskirtį.

Renginyje dalyvavo apie 40 žmonių, iš jų – apie 10 medžio meistrų (pusė iš regiono), kurie negailėjo gerų patarimų, idėjų sodybų savininkams. Tikimasi, kad apsikeitus kontaktais, medinis architektūros paveldas sulauks tinkamos priežiūros.

Kultūros paveldo departamento informacija ir nuotraukos