Šventės organizatoriai, vedėjai V. Kaminskas, LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila, tremtinio redaktorė A. Kaminskienė, LPKTS pirmininkas dr. G.Rutkauskas
Dalia Poškienė, LŽS narė, LPKTS kultūros vadybininkė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė. Ariogala, Raseinių raj., www.voruta.lt
Dubysos slėnyje Ariogaloje į XXXIV sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinko buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai. Sąskrydžio dalyviai, lydimi Kariuomenės pučiamųjų orkestro, atžygiavo iškilmingoje eisenoje į slėnį.
Šv. Mišias aukojo J.E. Kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Ariogalos klebonas Gintautas Jankauskas. Mišiose giedojo choras „Adoramus“ iš Vilniaus
Sąskrydžio aukurą uždegė LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių salvės Lietuvos politiniams kaliniams ir partizanams, visiems Lietuvos tremtiniams ir Laisvės kovotojams. Prasmingu susitikimu, vienijančiu Tėvynę ir laisvę mylinčius žmones iš visos Lietuvos pagerbė ir pasveikino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas. Premjerė sveikinimo kalboje sakė: „tikiu, kad mokomės iš praeities ir šiandien tvirtai pasirinkome valstybės, o kartu ir mūsų saugumo stiprinimo, jėgų kaupimo, o ne kapituliacijos kelią. kad Lietuva stiprėja ir dar labiau stiprės, jei dar labiau pasitikėsime vieni kitais“. Suvažiavusius iš visos Lietuvos sveikino parlamentarai, ministrai, dvasininkai, Raseinių krašto žmonės ir kiti garbūs svečiai.
Už Lietuvos laisvės kovų dalyvius buvo sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti išėję į Amžinybę.
Šventėje‚“tremtinių atlaiduose“, dalyvavo gausus užsienio svečių būrys. Net 14 Europos valstybių, nukentėjusių nuo sovietinio teroro vienijančių organizacijų asociacijos „Inter-Asso“ prezidentas Christian Dietrich iš Berlyno (LPKTS taip pat yra šios organizacijos narė) „Latvijos politiškai represuotųjų asociacijos“ vadovas Talis Veismanis, Lenkijos „Sibiriakų Bendruomenės“ delegacijos vadovas Kordian Boreiko, Italijos „OSOPPO partizanų asociacijos“ delegacijos vadovas Valter Lazzari.
Sąskrydyje skambėjo jungtinio tremtinių choro dainos, šventinėje popietėje koncertavo solistas Eugenijus Chrebtovas, tautinių šokių ansamblis „Čiekurs“ iš Latvijos.
Dubysos slėnyje įrengtos kelios palapinės, susitikimų, diskusijų erdvės. Diskusijų palapinėje vyko diskusija „Vertybės ir valstybės istorijos politika. Kokia ji? su LR Seimo nariais Žygimantu Povilioniu, Kaziu Starkevičium, Audroniu Ažubaliu, prof. Valdu Rakučiu. Moderavo Vidmantas Valiušaitis.
Sąskrydžio organizatoriai parengė net 4 parodas. Eksponuota ir pristatyta lietuvių kilmės Marthos Thomas (JAV, Vašingtonas) fotografijų paroda „Nepamiršk, čia jums ne Lietuva“ (Do not forget, you are not in Lithuania). Ukrainiečių dailininkų parodą “Tremtis” pristatė menininkė, parodos kuratorė Elvira Drozdova. Eksponuota paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949“, skirta supažindinti visuomenę su 1949 m. vieningo Lietuvai partizanų ženklo sukūrimo istorija. Ją parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su Varėnos rajono svaivaldybe (Eugenijus Peikštenis, Vega Ribikauskienė, dailininkė Aistė Tarabildienė). Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų.
Didelio susidomėjimo sulaukė LŽS nario fotomenininko Alberto Švenčionio projektas “Vilties kelias. Tremties vaikai”. Parodoje – kelios dešimtys meninių fotografijų tremtyje gimusių, gyvenusių tautiečių veidai, užrašyti žodžiai apie vaikystės svajones, sugrįžimą į Lietuvą. Pristatant parodą, Albertas Švenčionis pasakojo apie sumanymą perteikti sugrįžusių iš atokiausių tremčių vietų prisiminimus nuotraukomis, žodžiais. Ši paroda, nuolat papildoma naujais eksponatais, surengta jau 5 kartą.
Netradicinėje erdvėje vyko ir knygų pristatymai. Atversta naujoji, jau 53-ioji rašytojo, tremties metraštininko Stanislovo Abromavičiaus knyga “Atminties verpetuose”. Knygos sudarytojas surinko ir užrašė 25 šeimų istorijas. Gausiai iliustracijomis papildyti pasakojimai byloja apie buvusių žemdirbių, darbininkų, mokytojų, menininkų likimus, gyvenimus ir išgyvenimus tremtyje ir lageriuose, apie sugrįžimus į Tėvynę. Knygos pristatyme dalyvavo ir apie žmonių susibūrimus, partizanų kovų įrodymų paieškas kalbėjo karys profesionalas, tarnaujantis kariuomenėje ir turintis kovinės patirties tarptautinėse misijose Ernestas Kuckailis. Jis, dalyvavęs kariuomenės misijose Kosove, Afganistane, Irake, yra ir kelių svarbių knygų autorius. Apie Anykščių krašto tremtinius, Biliūnų šeimos likimą kalbėjo LPKTS Anykščių filialo pirmininkas, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas. Iš Žemaitijos krašto kilusi ir LPKTS Valdybos pirmininko Vlado Sungailos šeima. Apie savo šeimos likimą, apie bendradarbiavimą su Stanislovu Abromavičium ir kalbėjo V. Sungaila.
Knygą išleido Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Atversta ir dar viena šiais metais LPKTS išleista knyga – “Forumas’23”: Rezistencijos ir tremčių fenomeno vertinimas šiandienos Lietuvos atminties kultūroje“. Joje ir –apie tarptautinį ekslibrisų konkursą “Istorinės atminties vardai”. Leidinį plačiau apžvelgė LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, istorinės atminties tyrinėtojas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys dr. Raimundas Kaminskas. Apie šią svarbią knygą, išleistą lietuvių ir anglų kalbomis, sudarytą mokslinių straipsnių pagrindu kalbėjo jos sudarytojas LPKTS Vilniaus sk. pirm. prof. Jonas Jakaitis. Parodų, knygų pristatymų programas vedė Dalia Poškienė.
Sąskrydžio dalyviai, svečiai Filmų palapinėje turėjo galimybę pamatyti filmus. Pristatytas dokumentinis filmas „Antanas Lukša. Brolio pažadas“. Ši kino juosta skirta partizanui, politiniam kaliniui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiui vadovui ir Garbės pirmininkui, Prienų krašto garbės piliečiui, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti.
Signatarų palapinėje vyko edukacijos partizanine tematika, Partizanų stovykloje visą dieną veikė partizanų gyvenimo rekonstrukcija. Visą dieną Dubysos slėnyje veikė LPKTS knygynėlis, kuriame apsilankę galėjo susipažinti su naujausiais Sąjungos ir kitų autorių leidiniais.
Sąskrydyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovai ir darbuotojai. Dalyvius sveikino LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė: „Sovietinė okupacija palietė apie pusę milijono Lietuvos gyventojų, represijų mastas mūsų mažai Lietuvos valstybei buvo sunkiai suvokiamo dydžio. Tos 50 metų besitęsusios represijos palietė galbūt fiziškai, bet nesužlugdė dvasiškai. Dėkoju, kad ir tremtyje Jūs išsaugojote lietuviškus papročius, lietuvių kalbą ir istoriją. Šiandien džiaugiuosi kiekvienu čia esančiu. Jūs esate istorinės atminties saugotojai ir kūrėjai. Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, kad ir sunkiausiais momentais palaikote Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir jo veiklą. Taikaus dangaus visiems linkiu“, – sakė Ramunė Driaučiūnaitė.
Buvo paskelbtos dvi rezoliucijos. Viena jų – smerkianti Rusijos veiksmus Ukrainoje ir raginanti Europos Sąjungos valstybes toliau teikti ekonominę, finansinę bei su gynyba susijusią paramą. Kita- raginanti įstatymu įvertinti Komunistų partijos represinę ir nusikalstamą veiką, partiją pripažinti nusikalstama organizacija, taip įtvirtinant istorinį ir moralinį teisingumą.
Nors ir mažėja tremtinių, laisvės kovotojų gretos, bet jas papildo šeimų nariai, vaikaičiai. Tarptautiniu tapęs renginys ilgam išliks atmintyje. Sąskrydžio vedėjas ir scenarijaus autorius, LŽS narys Vilius Kaminskas, aktorė Virginija Kochanskytė atsisveikinant linkėjo visiems tęsti prasmingus darbus Lietuvai ir kvietė 2025-aisiais susitikti jubiliejiniame, 35-ajame sąskrydyje. Padėkota šventės organizatoriamas – LPKTS, vykdytojams iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro, partneriams – LGGRTC, visiems prisidėjusiems prie šio tarptautinio renginio.
Tai, kad ši šventė įvyko, dėkingi ir LPKTS projektų finansuotojams – Krašto apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos vyriausybės kanceliarijai, Lietuvių fondui.
Nuotraukos R. Kaminsko ir A. Švenčionio