Kristina Daniūnaitė: kūryboje mėgstu metaforas, simbolius, alegorijas

Kristina Daniūnaitė: kūryboje mėgstu metaforas, simbolius, alegorijas

Kristina Daniūnaitė: „Meno kūrinys gali būti ir degtukų dėžutės dydžio.“ ŠAVB nuotr.

Diana Janušaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyresn. tyrėja, www.voruta.lt

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) tęsia tradiciją organizuoti respublikines ekslibriso parodas. Šiais metais biblioteka kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia paminėti 1928 m. Kaune surengtos pirmosios lietuvių ekslibriso parodos sukaktį ir dalyvauti 25-ojoje jubiliejinėje respublikinėje ekslibrisų parodoje.

Ekspozicijoje galima išvysti septyniasdešimt keturių menininkų darbus, sukurtus 2022–2024 metais. Šalia jau pripažintų, garbių kūrėjų (Alfonso Čepausko, Augustino Virgilijaus Burbos, Mikalojaus Povilo Vilučio ir kt.) darbų išvysite ir jaunų autorių (Ramūno Petrusevičiaus, Loretos Uzdraitės, Ugnės Rudinskaitės ir kt.) sukurtus ekslibrisus. Parodą jau buvo galima apžiūrėti Šiauliuose, Kaune, šiuo metu ji eksponuojama Vilniuje, vėliau keliaus į Klaipėdą.

Siekdami populiarinti pradėtą veiklą ir skatinti visuomenę domėtis ekslibriso menu, pakalbinome didžiuose šalies miestuose gyvenančius ekslibrisų kūrėjus. Portalo „Voruta.lt“ skaitytojus kviečiame skaityti interviu su grafike Kristina Daniūnaite, šiuo metu gyvenančia ir kuriančia Vilniuje.

Ex libris Lotabrama. ŠAVB nuotr.

 

Kada susidomėjote ekslibrisais?

Ekslibrisais susidomėjau dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje. Rimčiau juos pradėjau kurti jau po studijų. Prisimenu, Lietuvos dailininkų sąjungoje dirbo Eglė Bertašienė. Pas ją eidavau ieškoti informacijos apie vyksiančius grafikos konkursus, ekslibrisų bienales, trienales. Taip pamažu didesnius darbus ėmė keisti maži darbeliai – ekslibrisai. Tiesa ta, kad baigęs studijas, pasijauti tarsi niekam nereikalingas. Tada savo kūryba, potencialu, viskuo turi rūpintis pats. Aš tiesiog ieškojau terpės savo kūrybiniams sumanymams įgyvendinti ir taip prasidėjo ekslibrisų kūryba.

 

Kiek iš viso esate sukūrusi knygos ženklų?

Negaliu tiksliai pasakyti. Per metus dalyvauju septyniuose, aštuoniuose ekslibrisų konkursuose. Būna, kad vieniems konkursams padarau po vieną darbą, kitiems – po kelis. Kiekvienais metais sukuriu daugiau nei dešimt darbų.

 

Kas jums asmeniškai yra ekslibrisas?

Tai glausta istorija, mažytis pasakojimas su metaforomis, simboliais, alegorijomis.

Ex libris ExPiscatibus. ŠAVB nuotr.

Kuri grafikos technika jums artimiausia?

Pradžioje – ofortas, dabar dažniausiai derinu ofortą su akvatintos technika. Kartais tiesiog noriu panaudoti tonus, ne tik štrichą, liniją ar kitus grafinius sprendimus. Todėl dažniausiai renkuosi ofortą, akvatintą. Jeigu plokštelėje viskas nebūna taip, kaip aš norėčiau, tada dar panaudoju sausąją adatą. Kita, sudėtingesnė, bet man labai patinkanti technika yra mecotinta, tik tas plokštelės paruošimas atima daugybę laiko, todėl niekaip neprisiruošiu ja kurti. Anksčiau tam net neturėjau įrankių, o dabar turiu ir, manau, ateityje kur nors tikrai panaudosiu.

Jums yra tekę kurti ir spalvotus linoraižinius?

Taip, tai buvo ekslibrisai, skirti Bulgarijoje vykusiam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex Libris – Ex Cinema“. Tada sukūriau ekslibrisą man labai įspūdingam Andrejaus Tarkovskio filmui „Veidrodis“. Dar buvo toks, turbūt, taip pat labai žinomas filmas „Pano labirintas“, tai jam irgi sukūriau linoraižinį.

Kaip pasirenkate temas ir simbolius savo ekslibrisams?

Negaliu pasakyti, kad aš pasirenku temas. Temos dažniausiai jau būna įvardytos ekslibrisų konkursų organizatorių. Pavyzdžiui, gali būti tokios temos: „Pasaulio paukščiai. Dangaus klajokliai“, „Gėlės – žemės poetai“, „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“, „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė“ ir pan. Tada vyksta medžiagos ieškojimas, pavyzdžiui, Alytaus tema. Alytuje teko būti tik vieną ar du kartus, todėl apie miestą, aišku, visko nežinau. Papildomos informacijos ieškau internete, vartau įvairias fotografijas, domiuosi to miesto personalijomis, galiausiai pradedu galvoti apie simbolius, metaforas ir dairausi, kas mane įkvėptų tam ekslibrisui sukurti.

Kokius simbolius renkatės dažniausiai?

Labai dažnas simbolis mano kūriniuose yra paukštis. Ačiū Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, kad išleido parodų katalogą „Paukščiu skrendantis knygos ženklas“, kuriame šia tema galima išvysti ir mano knygos ženklų. Kitas dažnas simbolis, kurį renkuosi ne tik ekslibrisuose, bet ir grafikoje, yra arklys, žirgas.

Ex libris Nepastatyti tiltai. ALKS. ŠAVB nuotr.

Ar gaunate specialių užsakymų sukurti ekslibrisų?

Buvo keletas susidomėjusių žmonių, paprašiusių sukurti jiems personalinius ekslibrisus. Žinokite, buvo nelengva. Kai turi temą, papildomos informacijos gali paieškoti internete, o žmogus, kuriam kuri, paprastai tos informacijos pašykšti. Kadangi tai nebūna labai žinomi žmonės, internetas nebepadeda, tenka kliautis tuo, ką tau tas žmogus papasakojo.

Jūsų nuomone, ar ekslibrisą galima laikyti meno kūriniu?

Nors tai ir mažosios grafikos žanras, bet, aišku, kad tai yra meno kūrinys. Jame irgi yra įdėta labai daug širdies ir darbo. Juk ne nuo formato ir dydžio priklauso, ar tai meno kūrinys. Meno kūrinys gali būti ir degtukų dėžutės dydžio.

Ar žymite savo knygas ekslibrisais?

Ne. Iš literatūros žinau, kad knygas žymi ekslibrisais, bet aš visus savo ekslibrisus laikau tiesiog sudėtus spintoje.

Ex libris Exdilemma. ŠAVB nuotr.

Jūsų nuomone, ar ateityje knygos ženklas taps populiaresnis?

Manau, kad tarp grafikų tai yra gana populiarus žanras. Ar tarp eilinių žmonių yra daug girdėjusių apie ekslibrisą ir ar jis populiarus, tai čia, turbūt, nuo sklaidos priklauso. Nepaisant to, kaip jau minėjau, yra daug grafikų, kuriančių ekslibrisus.

Ar domitės kitų ekslibrisų kūrėjų darbais?

Taip, man labai smagu gauti parodų katalogus ir peržiūrėti kitų kūrėjų darbus. Liūdna, jeigu matai tik savo darbus. Man asmeniškai visada norisi peržvelgti, kaip ta pačia tema mąsto kitas žmogus, kokios mintys jam kilo ar jos panašios į mano, visada įdomu save palyginti.

Galbūt kolekcionuojate jų kurtus ekslibrisus?

Turiu Ugnės Žilytės man sukurtą personalinį ekslibrisą. Ji dažnai kuria įvairioms asmenybėms. Kadangi ji yra portretistė, į ekslibrisą įtraukia ir portretą, o aš kuriu daugiau per metaforas, simbolius, alegorijas.

Ką manote apie bibliotekos iniciatyvą gaivinti tradicijas ir organizuoti respublikines ekslibriso parodas?

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka imasi begalės iniciatyvų. Įkūrė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą, renka Lietuvos kūrėjų ekslibrisus, rengia interviu su Lietuvos ekslibriso kūrėjais, leidžia katalogus, organizuoja Lietuvos ekslibriso kūrėjų parodas. Lietuvos ekslibriso paroda yra tik viena iš iniciatyvų. Su nekantrumu laukiu ir Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedijos, kuriai dabar renkama medžiaga. Biblioteka turbūt imasi dar daug kitų iniciatyvų, kurių net nežinau. Noriu padėkoti jūsų bibliotekai už nuoširdų darbą.

Ex libris Vytautui Landsbergiui. ŠAVB nuotr.

Kuo jums asmeniškai svarbus dalyvavimas 25-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje?

Labai džiaugiuosi galėdama dalyvauti šioje parodoje. Kiekviena sklaida, paroda yra stimulas kurti toliau. Manau, menininkui būtina dalintis savo darbais. Ši Lietuvos ekslibriso paroda suburia ekslibriso kūrėjus. Mane džiugina galimybė parodoje pamatyti savo kolegų darbus, susirinkti kartu, pabendrauti.

Kokie yra tolesni jūsų kūrybiniai planai?

Šiuo metu jau galvoju apie personalinę parodą. Kadangi kiti metai bus jubiliejiniai, tai planuoju parodą, sujungsiančią įvairius laikotarpius, ir kuriu naujus darbus, kurie irgi bus eksponuojami toje parodoje. Esu sukūrusi nemažai ekslibrisų, mažosios grafikos darbų, tad po jubiliejinės parodos dar norėčiau surengti ir mažosios grafikos parodą.

25-oji Lietuvos ekslibrisų paroda eksponuojama:

2024 m. rugpjūčio 16–30 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje, Vokiečių g. 4, Vilnius.

2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 12 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, H. Manto g. 25, Klaipėda.

***

Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto