Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.

Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-1948 m. Pranešimus skaitys ir savo įžvalgomis dalinsis svečiai iš Vokietijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos istorijos instituto, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro mokslininkai.

Konferencijos metu įvyks LGGRTC istoriko dr. Juozo Banionio knygos „Dipukų gyvenimo pėdsakais“ sutiktuvės.

Antrojo pasaulinio karo sumaištis, sovietinės ir nacių okupacijos negailestingai paveikė ir išblaškė lietuvių tautą. Lietuvos žmonės, jau patyrę 1940 – 1941 m. sovietinį terorą, 1944 m. vasarą, baimindamiesi artėjančios antrosios sovietų okupacijos, pradėjo trauktis tolyn į Vakarus – prasidėjo trečioji Lietuvos emigracijos banga. Lietuvos gyventojai pirmiausia bėgo į Vokietijos vakarinę dalį, pas amerikiečius, anglus ar prancūzus, ten tikėdamiesi išsigelbėti nuo fizinio sunaikinimo ir moralinio spaudimo. Jų gretas papildė tautiečiai, kurie nacių okupacijos metu prievarta buvo išvežti darbams ar uždaryti koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose. Visi jie – karo pabėgėliai – politiniai tremtiniai penktojo dešimtmečio viduryje susispietė Vakarų Europoje ir dauguma jų prisiglaudė vadinamosiose DP (Displaced persons – išvietintųjų asmenų) stovyklose.

„Tai buvo ženkli lietuvių tautos dalis, po antrojo pasaulinio karo atsidūrusi Vakarų pasaulyje, tapusi protesto prieš Tėvynės pavergimą ženklu. Ilgainiui šie Lietuvos Respublikos piliečiai sovietams virto savotišku „nepatogiu elementu“, Vakaruose skleidusiu tikrąją žinią apie sovietų okupaciją, sovietinio režimo represijas bei partizanų kovas prieš okupantą.Todėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų bendruomenė kviečia įprasminti trečiosios emigracijos bangos 80-ąsias metines aktualizuojant šią temą mokslinėje konferencijoje“, – sako konferencijos organizatorė dr. Kristina Burinskaitė, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorė.

1949 m. birželio 14 d. buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuri, prieš pasklindant lietuviams po laisvąjį pasaulį, paklojo būsimos politiškai aktyvios išeivijos, besiburiančios įvairiuose kraštuose lietuvių bendruomenėms, ideologijos pamatus. Tai buvo lietuvius dvasiniais ryšiais siejantis dokumentas, vadintas „tautiniu Katekizmu“, kuris skelbiamas „Lietuvių tautos amžinųjų siekimų vardan“. Todėl neišvengiamai be kitų tautos gyvastingumą užtikrinančių dalykų Lietuvių Chartoje plėtojama mintis apie nepriklausomą Lietuvos valstybę. Politinės išeivijos didžiuoju uždaviniu tapo siekis „neleisti užmiršti ir palaidoti laisvajame pasaulyje lietuviškosios bylos“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų bendruomenė kviečia įprasminti trečiosios emigracijos bangos 80-ąsias metines aktualizuojant šią temą mokslinėje konferencijoje.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA

Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.

skirta paminėti Lietuvos trečiosios emigracijos bangos 80-ąsias metines

2024 m. spalio 4 d. (penktadienis) 10 val.

 

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Žirmūnų g. 1F, Vilnius

Rengėjas: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

9.30–10.00 Registracija

10.00–10.15 Sveikinimo žodis

Dr. Kristina Burinskaitė, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorė

 

Moderuoja Dr. Kristina Burinskaitė

10.15–10.45 Tarp Rytų ir Vakarų: į sovietų okupacinę zoną patekusių karo pabėgėlių likimai

Dr. Daiva Dapkutė

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, Lietuva

10.45–11.15 1944-ieji – masinis pasitraukimas ir mes

Dr. Iivi Zájedová

Prahos Karolio Universitetas, Estija, Čekijos Respublika

11.15–11.45 ­Prieš paskelbiant Lietuvių Chartą: nuo DP stovyklų narių link Lietuvių tremtinių bendruomenės

Dr. Juozas Banionis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuva

 

11.45–12.15 Išvietintieji asmenys: karo pabėgėliai iš Baltijos valstybių Šiaurės Vokietijoje

Dr. Christian Pletzing

Academia Baltica, Vokietija

12.15–12.35 Diskusija

12.35–13.15 Kavos pertrauka

 

Moderuoja Dr. Juozas Banionis

13.15–13.30 Juozo Banionio knygos „Dypukų gyvenimo pėdsakais“ sutiktuvės

13.30–14.00 Persikėlimo į Lenkiją akcija: galimybė pasitraukti iš Lietuvos (1944-1947 m.)

Dr. Vitalija Stravinskienė

Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

14.00–14.30 Atrasti vienybę: latvių pabėgėliai okupuotoje Vakarų Vokietijoje

Peteris Kalninš

Latvijos okupacijos muziejus, Latvija

14.30–15.00 1944 m. pab.–1945 m. įvykių Rytprūsiuose istorinis vertinimas

Dr. Hektoras Vitkus

Klaipėdos universitetas, Lietuva

15.00–15.30 Sovietų nusikaltimai Rytų Prūsijoje 1944-1948 metais

Dr. Arūnas Bubnys

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuva

15.30–16.00 Diskusija

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto