LGGRTC vadovas dr. Arūnas Bubnys

Siekiant iš esmės išspręsti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą įvertinti naujai kuriamo viešojo objekto – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) nario, karininko ir diplomato, 1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF, 1941 m. Berlynas) įkūrėjo Kazio Škirpos atminimo lentos ant pastato Gedimino pr. 40/ Vasario 16-osios g. 1 – klausimą, po to, kai Komisija 2024 m. rugsėjo 19 d. posėdyje pripažino, kad dėl Kazio Škirpos asmenybės „nėra galimybės priimti išvadą dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma“, vykdytos teisinės konsultacijos, ar galimas centro vadovo administracinis sprendimas šiuo klausimu.

Konstatuota, kad įstatymų leidėjas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui nesuteikė teisės savarankiškai, t. y. be Komisijos išvados dėl konkretaus viešojo objekto, vertinti viešojo objekto priskyrimo vienai ar kitai kategorijai. Įstatymas leidžia tik tokius centro generalinio direktoriaus sprendimus:

• 1) pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties įstatymui ar keisti jo sudedamąją dalį;
• 2) konstatuoti, kad nėra pakankamo pagrindo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą.

Kaip matyti, galimų administracinių sprendimų skaičius yra baigtinis (ribotas), be to, jo priėmimui būtinas ir pats viešasis objektas, kurį reiktų arba pašalinti, arba pakeisti, arba palikti. Taigi centro generalinio direktoriaus sprendimo priėmimas tiesiogiai priklauso nuo Komisijos išvados pobūdžio. Komisijos išvada turi būti teisėta.

Būtent todėl Komisijos darbą reglamentuojančiuose nuostatuose nustatyti ne tik Komisijos išvados formai, bet ir išvados turiniui keliami reikalavimai. Iš Komisijos nuostatų priedo matyti, kad Komisija, atlikusi vertinimą, pateikia ne bet kokią nuomonę, raginimą ar vertinimą, bet konkrečią išvadą, ar viešasis objektas atitinka/ neatitinka Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir pažymi, ar

• viešasis objektas turi būti pašalintas/ turi būti pakeistas/ ar nėra pagrindo pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą.

Šiandien situacija tokia, kad nėra šiuos išvardytus reikalavimus atitinkančios Komisijos išvados dėl K. Škirpai skirtos atminimo lentos.

Teisinių konsultacijų pagrindu, dėl K. Škirpos parengtas raštas Komisijai, primenantis, kad teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog teisė įvertinti, ar Vilniaus savivaldybės prašyme minima atminimo lenta Kaziui Škirpai turi draudžiamų simbolių ar yra skirta asmeniui, kuris veikė okupacinėse politinėse, karinėse ir represinėse struktūrose, yra Komisijos pareiga, kadangi Komisiją sudaro reikšmingų institucijų atstovai, ekspertai ir mokslininkai, turintys ekspertinių žinių pateikti motyvuotą išvadą dėl konkretaus viešojo objekto atitikties.

Rašte taip pat pažymėta, kad centre dirbančio istorijos mokslų daktaro Alfredo Rukšėno parengta istorinė pažyma dėl K. Škirpos asmenybės, neužkerta kelio Komisijai pasinaudoti įstatyme numatyta teise ir pareiga, esant neišsamiai ar nepakankamai aiškiai informacijai, dar kartą pasitelkti įvairių sričių ekspertus, kad būtų atliktas tyrimas, surinkti duomenys, padėsiantys įvertinti viešojo objekto atitiktį Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymo 3 straipsnio nuostatoms.

Dėl kitų 2024 m. rugsėjo 19 d. Komisijos posėdyje nagrinėtų klausimų centro generalinis direktorius priėmė sprendimus. Jie bus paskelbti centro interneto svetainėje 2024 m. spalio 2 d. po pietų.

Centro vadovas atkreipia įstatymų leidėjo dėmesį, kad Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymas nėra tobulas, kyla praktinių problemų, kaip antai vėluojančios viešosios diskusijos, uždelsti savivaldybių kreipimaisi dėl konsultacijų poreikio, ilgi komisijai pateiktų klausimų nagrinėjimo ar centro generalinio direktoriaus sprendimų įgyvendinimo terminai.

Pabrėžtina, kad viešojoje erdvėje susiformavo neadekvatus lūkestis, jog visuomenės nuomonė gali pakeisti komisijos išvadą ar centro direktoriaus sprendimą, jeigu pripažinta, kad viešas objektas neatitinka įstatymo nuostatų. Deja, tai neįmanoma, nes neatitinkantys įstatymo nuostatų viešieji objektai turi būti pašalinti. Visuomenės nuomonė gali turėti poveikį politikams tobulinti įstatymą, o centro generalinio direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui.

LGGRTC inform.