Leona Korkutienė. „Nebijok mažyli“. 1986

Regina Vaišvilienė, Lietuvos medicinos biblioteka, www.voruta.lt

Ant žemės auga visa:

Akmenys, žmogus ir meilė.

L. Korkutienė

Minint gydytojos, rašytojos, fotomenininkės Leonos Korkutienės 90-metį Lietuvos medicinos bibliotekoje surengta jos darbų, saugomų bibliotekoje, paroda. Parodos pristatymas įvyks 2024 m. spalio 22 d. 15 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje, Kaštonų g.7 , Vilniuje. Paroda veiks iki lapkričio 22 d. Maloniai kviečiame.

Gimė 1934 rugpjūčio 10 d. Kaulekiškiuose (Radviliškio valsčius). Mokėsi Šiluvos, Klaipėdos mokyklose. 1952 m. baigė Šiaulių medicinos seserų mokyklą. 1965 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.

1967 m. pradėjo dirbti gydytoja Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Dirbtinio inksto skyriuje, atliko pirmąsias hemodializes. Vėliau – Kraujo perpylimo skyriuje.

1986-1987 m. su vyru geologu – minerologu Vincentu Korkučiu gyveno Pietų Jemene.

1990-1992 m. gyveno Čikagoje. Daley kolegijoje mokėsi anglų kalbos.

1995 m. baigė Aukštesniąją katechetų mokyklą.

L. Korkutienė ne tik dirbo praktinį darbą, bet ir rengė, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, ruošėsi moksliniam darbui. Tačiau polinkis į meną nugalėjo, paskatino ieškoti kitų savęs realizavimo formų. Fotografuoti L. Korkutienė pradėjo dar studijuodama mediciną. Menine fotografija susidomėjo jau dirbdama klinikinį darbą.

1979 m. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ji surengė pirmąją personalinę parodą „Nebijok mažyli“. Nuotrauka tuo pačiu pavadinimu apkeliavo daugelį šalies ir užsienio parodų. Pelnė ne vieną apdovanojimą.

1981 m. Leonos Korkutienės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 200 metų jubiliejui skirtas žymiausių fakulteto mokslo žmonių nuotraukų ciklas „Kolegos“ buvo eksponuotas keliose parodose. Vėliau buvo parengtas ir išleistas meninės fotografijos albumas „Kolegos“ (1992), apie kurį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Salezijus Pavilonis atsiliepė labai šiltai: „Leona Korkutienė, puikiai orientuodamasi sunkiame medikų darbe, subtiliai įžvelgia sudėtingus jų santykius su ligoniais, poetiškai perteikia kasdieninę kovą dėl žmogaus sveikatos ir gyvybės. Fotoalbumo „Kolegos“ portretuose užfiksuoti konkrečios asmenybės bruožai dažnai įgyja apibendrintą prasmę…“.

Leona Korkutienė surengė 20 personalinių parodų. Sukūrė fotografijų ciklus „Moteris moters akimis“  (1986-1987; apie Jemeno moteris ir vaikus), „Čikaga – po Sausio 13-osios“ (1991), „Nebijok mažyli“, „Laivas ir žmonės“, „Diagnozė“, „Bernardo Brazdžionio sugrįžimas“ ir kt. buvo eksponuojamos įvairiose parodose. 1986-1987 m. L. Korkutienė gyvendama Pietų Jemene daug fotografavo, surengė keletą parodų Adene, o grįžusi į Lietuvą – Vilniuje.

Jos fotografijose atsispindi kolegų medikų, menininkų, visuomenės veikėjų portretai bei tolimųjų kraštų vaizdai. Kelionių reportažai iš Indijos, Pietų Jemeno buvo spausdinami periodiniuose leidiniuose „Švyturys“, „Tarybinė moteris“.

Leona Korkutienė parengė ir išleido meninės fotografijos albumus „Kolegos“ (apie Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojų darbą, 1992), „Maestro“ (Lietuvos dirigentai, 1994), „Sanus“ (apie Lietuvos gydytojų atkuriamąjį suvažiavimą, 1998), „Žvilgsnis“ (2000).

Išleido eilėraščių rinkinį „Etiudai“ (1988), kelionių apybraižą „Sveika, jūra“ (1989), dramą apie J. Basanavičiaus gyvenimą „Vade mecum“ (1992; pastatymas įvyko Jaunimo teatre 1993). Liko nepublikuotas kūrinys „Keturios popiežiaus dienos Lietuvoje“ su iliustracijomis, kurio likimas nėra žinomas.

L. Korkutienė – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė nuo 1979 m. Meno kūrėjo statusas jai suteiktas 2005 m.

Leona Korkutienė buvo aktyvi medikų Poezijos pavasario renginių dalyvė. Ji ne tik skaitė savo kūrybą, bet ir daug fotografavo. Jos kolegų portretinėmis nuotraukomis iliustruota pirmoji medikų poezijos rinktinė „Skrenda paukštė baltaplunksnė“ (1991, sudarytojas gydytojas rašytojas Eduardas Selelionis) ir informacinis leidinys „ Vilniaus klinikos Antakalnyje“ (1988).  Jos eilėraščiai buvo spausdinami šalies ir užsienio periodiniuose leidiniuose.

Gydytoja L. Korkutienė Lietuvos medicinos bibliotekoje lankėsi nuo studijų metų. Surengė ne vieną parodą, bendradarbiaudama su biblioteka išleido fotografijų albumą „Sanus“. Bibliotekoje parengta jos darbų bibliografija „Leona Korkutienė“ (2003, sudarytoja Ramutė Stankevičienė). Turininga ir įvairiapusė Leonos Korkutienės – gydytojos, poetės, publicistės, fotomenininkės – veikla atsispindi šioje bibliografinėje rodyklėje.

L. Korkutienė – Sausio 13-osios brolijos, Asociacijos už žmogaus gyvybę, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė.

Mirė 2015 m. vasario 19 d. Palaidota Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.

„Leonos Korkutienės vardas gerai žinomas tiems, kurie domisi fotografija.

L. Korkutienės fotografijos yra savitos, įdomios, nepretenzingos. Jau pirmoje fotografijų knygoje („Kolegos“, R. Vaišvilienės pastaba), skirtoje autorės gerai pažįstamai medikų šeimai, kurioje pirmiausia išvystamas šviesus žmogaus atėjimas į pasaulį ir galiausiai – mirties šešėliai, buvo juntamas jos skvarbus žvilgsnis, sugebėjimas taip sutvarkyti regimąsias formas, kad jos bylote bylotų apie žmones vienijančius pradus.

<…>

Šioje knygoje („Žvilgsnis“, R. Vaišvilienės pastaba) autorė pateikia daug portretų. Portreto žanras, kaip įprasta sakyti, yra „sunkioji meno artilerija“ – tiek tapyboje, tiek skulptūroje, tiek fotografijoje. Juk žmogus žmogui – didžiausia mįslė. Save mes matome kituose ir kiti yra mūsų pačių atspindžiai. L. Korkutienė stengiasi akcentuoti žmogaus veidą, laikyseną, nuotaiką, figūros ir fono dermę. <…> Leonai Korkutienei vis labiau rūpi vaizdo plastika, žmogaus psichologinė gelmė, kuri ir atveriama tik vaizdo plastikos dėka, ir tokios fotografijos, be abejo, turi išliekamąją vertę. Jų autorė neįsakmiai teigia gyvenimo meilę ir dvasingumą“. Ir nerasime geresnio Leonos Korkutienės darbų apibūdinimo, nei Algirdas Gaižutis išsakė fotografijų albumo „Žvilgsnis“ pratarmėje.