Ukmergės – Širvintų žemėlapis, mastelis 1:100000, 1935 m. Detaliau žemėlapį apžiūrėti galima čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000033066784?searchId=35400151

Spalio 18 dieną prieš 125 metus gimė asmenybė, savyje suderinusi veiklas, kurios, atrodytų, sunkiai sudera. Pakaunėje, Mauručiuose, 1899 m. spalio 18 d. gimė mjr. Antanas Kučinskas – dainininkas (tituluotas Lietuvos bosų karaliumi), Lietuvos kariuomenės karininkas, karo topografas, mokytojas, politinis kalinys.

Jaunystės metais baigė Veiverių mokytojų seminariją ir mokytojų kursus Širvintose. Mokytojavo Balbieriškio ir Kunigiškių mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metais už kalintas už vokišką veiklą.

1919 m. birželį pradėjo tarnybą laisvos Lietuvos kariuomenėje. Pirmąja tarnybos vieta buvo atskirasis Panevėžio batalionas. Kovos krikštą A. Kučingis gavo netrukus – tos pačios vasaros kovose su bolševikais. Išstūmus Raudonąją armiją iš Lietuvos teritorijos, rotuotas į Krašto apsaugos ministerijos Butų skyrių. Po metų, 1920-ųjų spalį, baigė Kauno karo mokyklą (III-osios laidos absolventas) į įgijo pėstininkų leitenanto laipsnis. Jaunasis karininkas netrukus buvo rotuotas į Alytų. 1922 m. grįžo į Kauną ir čia sukūrė šeimą.

Didžiąją dalį tarnybos, 1923-1937 m. dirbo Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Karo topografijos skyriuje. Ir dabartinėje Lietuvos kariuomenėje yra šaunių vyrų ir moterų, su tarnyba suderinančių muzikavimą. Toks buvo ir A. Kučingis, kuriam 1925 m. sausio 8 d. buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, o 1928 m. lapkričio 23-ąją – kapitono. 1936 m. rugsėjo 8 d. A. Kučingis buvo paaukštintas į majorus, o po metų, 1937 m. rugsėjo 7 d., pačiam prašant, išleistas į topografijos karininkų atsargą.

Tarnaudamas Lietuvai, 1923-1927 m. mokėsi Kauno muzikos mokyklos Aleksandro Kutkaus (1899-1969) dainavimo klasėje. Tarnybą derino su profesionaliu dainavimu ir 1924-1944 m. buvo Valstybės teatro solistu, gastroliavo Paryžiuje, Stokholme, Prahoje, Helsinkyje. Kaip ir daugelis iškilių kauniečių, pripažintas solistas mėgo atostogauti pakaunėje, ir leisti laiką gimtuosiuose Mauručiuose. Per atlaidus dažnai dainuodavo Veiverių bažnyčioje. O kodėl Antanas turėjo dvi pavardes? Taip nutiko, kai 1930 metais, kad skambėtų lietuviškiau, pasikeitė pavardę ir tapo Kučingiu.

Karo ir pokario metai A. Kučingiui buvo itin permainingi. Jis dalyvavo 1941-ųjų Birželio sukilime, 1944-1948 m. buvo Valstybinio operos ir baleto teatro solistu. 1945 m. jam buvo įteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas. Atrodytų, jog buvo galima atsidėti kūrybai, tačiau maestro įsitraukė į Lietuvos partizanų gretas ir teikė žinias Tauro apygardos pogrindžio leidiniui „Laisvės žvalgas“. Buvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo nariu ir Kalvaičio slapyvardžiu pasirašė memorandumą Jungtinėms Tautoms, reikalaujant nutraukti Lietuvos okupaciją.

Pokariu buvo ištremti beveik visi A. Kučingio artimieji, o jį patį NKVD areštavo 1948 m. vasario 10 d. po konflikto su garsiuoju solistu Kipru Petrausku. Nuteistas dešimčiai metų ir kalėjo Mordovijos, Kemerovo, Omsko srities lageriuose. Sovietų lageriuose A. Kučingis kalėjo iki 1956 m. pavasario. Paleistas į laisvę ir trumpai padirbėjęs Omsko filharmonijoje, tų pačių metų liepą grįžo į Kauną. Grįžimo proga surengtas autorinis koncertas Kauno sporto halėje – reikšmingas įvykis Kauno ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime. Keletą metų padirbėjęs Vilniaus valstybiniame operos ir baleto teatre, persikėlė į Kauno muzikinį teatrą. Mirė 1983 m., palaidotas Romainių kapinėse Kauno r.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma keletas XX a. 4 deš. žemėlapių, kuriuos braižė XX a. 3-4 deš. braižė Antanas Kučinskas (Kučingis). Kai kurie iš šių žemėlapių priklausė Lietuvos kariuomenės artilerijos karininkui ltn. Ignui Venckūnui (1913-1981).

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inform.