Justinos Jakštaitės nuotr.

Jūratė Mičiulienė, www.kpd.lt

Dėl Trakų istorinės reikšmės ir turimo paveldinio potencialo dabartyje būti svarbiu kultūrinio gyvenimo traukos centru abejonių niekam nekyla. Tačiau akivaizdu, kad netolimoje praeityje būta laikotarpių, kai tas potencialas neišnaudotas ir dabar tenka diskutuoti, kaip miestui susigrąžinti buvusią šlovę. Trakams nereikia išradinėti nieko naujo, kad pritrauktų dėmesį, o tik naujai ir kūrybingai pateikti tai, kas sena, unikalu, įdomu ir iš dalies užmiršta. Su tokia problema susiduria ne vienas Lietuvos miestelis.

Į daugelį šiuolaikinei istorinių miestelių visuomenei kylančių klausimų buvo atsakyta spalio 10–11 d. Užutrakyje vykusioje Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos organizuotoje, KPD dalinai finansuotoje tarptautinėje konferencijoje „Miestas ir žmonės: tvaraus, kultūros paveldu grįsto Trakų senamiesčio atgaivinimo link“. Pranešėjai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos remdamiesi savo patirtimi, pavyzdžiais ir įžvalgomis akcentavo kultūros paveldo pamatinį vaidmenį gaivinant istorinius miestus.

Kartais žvelgiant tik iš savo „varpinės“ matome visai ne tuos objektus, kurie būtų įdomūs užsienio turistui. Pavyzdžiui, dažnai mūsų šalies gyventojas, paklaustas, koks Trakų objektas laikytinas svarbiausiu turizmo traukos tašku, atsakys – Trakų pilis. Taip, ji mums simbolizuoja daug ką: ir mūsų istoriją, ir nukelia į romantiškus, vaizduotėje ne kartą pieštus kunigaikščio Kęstučio ir Birutės laikus, regime ir Vytauto Didžiojo indėlį į Trakų vystymą, karaimų apgyvendinimo Lietuvoje istoriją ir, žinoma, Maironio eiles, žadinusias pasididžiavimą Trakais, o paskui ir vos ne stebuklingai sovietmečiu sugebėtą atstatyti „pelėsiais ir kerpėm apaugusią pilį“.

„Man visada svarbu pamatyti tai, kas liko iš istorijos“

Tačiau atvykusių iš kitų šalių turistų akį, kaip mums nebūtų keista, traukia ne pilis. Pavyzdžiui, vieno iš konferencijos pranešėjų prof. Mike Robinsono iš Jungtinės Karalystės Notingemo Trento universiteto, paklausus, kas jam įdomiausia buvo pasivaikščiojus po Trakus, jis atsakė: “Trakai – be galo įspūdinga vieta. Tačiau pilis man paliko mažiausią įspūdį. Gyvenime mačiau šimtus pilių”. M. Robinsonas, Jungtinės Karalystės Nacionalinės UNESCO komisijos Nevykdantysis direktorius kultūrai, UNESCO Pasaulio paveldo ir tvaraus turizmo programos patarėjas prisipažino, kad jam įdomiausias buvo gatvių tinklas, mediniai namai ir jų architektūros mažytės detalės, sodeliai kiemuose.

„Man visada svarbu pamatyti tai, kad liko iš istorijos. Pastatuose įžvelgiu daug potencialo. Vieta čia ypatinga. Ypač, kad turite karaimus. Trakuose puikus kultūros ir gamtos miksas, sukuriantis tikrąją vertę. Aplink visur vanduo. Be to – švarus oras. To neturėtumėte pamiršti kviesdami į Trakus, – sakė jis. – Kai pas mane atvyksta klientai iš Kinijos, jie žavisi ir sako, kad Birmingeme labai švarus oras. Įsivaizduokite, kiek jis gali būti švarus, žinant, kad Birmingemas yra antras pagal dydį miestas Jungtinėje Karalystėje. Na, palyginus su Pekinu, švarus. O tai ką kalbėti apie Trakų orą? Jūs neturite to pamiršti. Mąstykite tarptautiškai. Mes visi esame turistai. Tačiau ne visi turistai yra meno ekspertai. Mes turime suprasti, ko turistai nori. Jūs turite galvoti apie visus miesto plėtojimo ir vystymo aspektus“.

Pasak profesoriaus, paveldas yra pagrindinis išteklius, turintis magnetinę jėgą, jis susijęs su įvairiomis vertybėmis – istorinėmis, simbolinėmis, estetinėmis. „Jūs turite suprasti, kad paveldas teikia naudą. Lankytojai dažnai sutinka susimokėti už tai, kad galėtų patirti, kas yra vertybės, kas yra paveldas. Pavyzdžiui, Britų turizmo asociacijos duomenimis, Didžiąją Britaniją 73 proc. turistų aplanko vien dėl paveldo. Žmonėms patinka maloni galimybė tiesiog pasivaikščioti paveldo apsupty. Apie 20 proc. savo laiko turistai skiria tiesiog pasivaikščiojimui, paveldo „sugėrimui“. To neturėtumėte pamiršti. Todėl ypač svarbus fizinis ir intelektualinis paveldo prieinamumas, – sakė M. Robinsonas.  – Paveldas vertingas pats savaime, bet turime galvoti, kaip juo pasinaudoti, kaip jį „vartoti“. Tačiau paveldas yra nusidėvintis turtas. Todėl norėdami iš jo ir toliau gauti naudos, dalį pajamų turite nukreipti jo išsaugojimui. Kitaip jį prarasite“.

Pranešėjas akcentavo ir vietinės bendruomenės svarbą. „Visa ko pagrindas yra vietinės bendruomenės, – teigė jis. – Bendruomenės turtingos žiniomis. Jos yra autentiškas balsas. Labai svarbu ir vietinis maistas, žmonės dažnai to ieško. Ir vietinių suvenyrų ieško, būdingų tam regionui, o ne tų, kur bet kur pasaulyje gali nusipirkti. Per vietines bendruomenes lankytojai gali patirti, kiek žmonės didžiuojasi savo paveldu. Bendruomenės sustiprina vietos ryšį su paveldu. Todėl labai svarbu vietos bendruomenes įtraukti į paveldo išsaugojimą. Vietinių bendruomenių dėka paveldas atgyja“.

M. Robinsonas atkreipė dėmesį ir į paveldo atvaizdavimą. Dabar internete gali pamatyti daugelio vietovių vaizdų. Todėl labai svarbu dalintis vaizdais, kurie galėtų sudominti, pritraukti, suintriguoti atvykti būtent pas jus. Turistai taip pat nuolat fotografuoja, dalinasi vaizdais, rekomenduoja kitiems. Pasak pranešėjo, tai galingesnė reklama už reklamines brošiūras. „Keliautojai nori naujų patirčių, emocijų. Paveldas – visos turistinės patirties ramstis, – sakė M. Robinsonas. – Vietinio gyventojo patirtis, kaip jis patiria paveldą, skirsis nuo turisto patirties. Visada pagalvokite apie save, kaip turistą, pažvelkite į paveldą turisto akimis. Turistas, apsistojęs kad ir vienai nakčiai, jau neša jums daugiau pajamų. Visada galvokite, kuo juos sudominsite. Pavyzdžiui, nakvynė švyturyje, laive, gamykloje ar viešbutyje 50 m aukščio krane tiktai bus unikali patirtis, nes 5 žvaigždučių viešbutį turistas ras bet kur ir dėl to pas jus nebūtinai liks nakvoti“.

Patenkintas vietos gyventojas – patikimiausias reklamos agentas

Viljandi (Estija) savivaldybės meras Johan-Kristjan Konovalovas pasakojo, kaip vietos bendruomenes galima panaudoti, kaip minkštąją galią. “Patenkintas vietos gyventojas – patikimiausias reklamos agentas. Siekdami išpopuliarinti Viljandį, kiekvieną gyventoją pavertėme miestelio ambasadoriais. Labai svarbu, kad vietiniai žmonės savo miestelyje jaustųsi gerai, todėl skirkite dėmesio jų aplinkai. Ją svarbu puoselėti. O tai patiks ir turistui. Patenkinti, savo vietove besididžiuojantys vietiniai gyventojai sukuria teigiamą energiją, kurią būtinai pajus ir turistai. Pradėkite nuo vietinių žmonių, jie yra mūsų bendrininkai. Jei ji palaikys jūsų planus, lydės sėkmė. Nenurodinėkite jiems, o paklauskite, ko, jiems, vietiniams, norisi”, – sakė Viljandi meras.

Sari Myllynen, “Visit Porvoo” Turizmo vystymo vadovė iš Porvoo miestelio (Suomija)  taip pat akcentavo vietinės bendruomenės reikšmę. “Vietinio paveldo panaudojimas tampa tvaraus turizmo pagrindu. Tačiau jei į bendrą veiklą neįtrauksite vietinės bendruomenės, nėra prasmės vystyti turizmą”, – sakė ji.

Porvoo didžiuojasi savo medinės architektūros pastatais. “Visi jie, išskyrus tris, kurie priklauso miestui, yra privatūs. Dabar su konsultantais stengiamės dirbti kurdami turizmo ateitį. Esame parengę medinių pastatų priežiūros, išsaugojimo gaires senamiesčio namų savininkams. Taisyklės griežtos ir privalomos visiems. Miesto administracija puikiai suvokia, kodėl mums svarbus turizmas. Tad politiniai sprendimai priiminėjami atsižvelgiant į šiuos interesus”.

Dr. Agnieszka Jaszczak, Varmijos ir Mozūrijos universiteto Kraštovaizdžio architektūros katedros vedėja iš Olštyno (Lenkija), kalbėdama apie viešųjų erdvių atgaivinimą ir pasakodama apie vadinamųjų “lėtųjų” miestų (ne daugiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų) privalumus, Trakuose įžvelgė daug potencialo. “Istorija Trakams suteikia puikų kontekstą. Istorija rodo Trakams ambiciją ir kryptį”, – sakė ji.