Brigados generolas Christophas Huberis. Alfredo Pliadžio/KAM nuotr.

Brigados generolas Christophas Huberis į Lietuvą sugrįžo dar vienai istorinei pradžiai. 2017 m. jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas, o šiais metais į Lietuvą atvyko kaip pirmasis Vokietijos brigados vadas. Per artimiausius metus į mūsų šalį persikels per 5 tūkst. vokiečių karių, o brg. gen. Ch. Huberio patirtis Lietuvoje, tikimasi, palengvins šios sudėtingos misijos įgyvendinimą. Vadas jau taria pirmus sakinius lietuviškai ir siunčia aiškią žinutę: prireikus ginsime Lietuvą ir bendras vertybes.

„Pirmiausiai tai yra atgrasymas nuo mūsų priešininkų. Ginsime kiekvieną NATO centimetrą ir tai yra priežastis, dėl kurios esame čia. Mes nesame vieninteliai. Esame Vokietijos divizijos dalis, priklausysime Vokietijos divizijai, kuri yra paskirta į šį regioną, ir, jei reikės, kovosime petys į petį su savo draugais ir sąjungininkais iš Lietuvos bei kitų NATO valstybių“, – sako Vokietijos kariuomenės 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ brg. gen. Ch. Huberis.

– Vis daugiau karių iš Vokietijos atvyksta į Lietuvą. Su kokiais iššūkiais susiduriate?

– Visų pirma esame labai dėkingi Lietuvai už šiltą priėmimą. Žinome, kad Lietuva daro viską, kad Vokietijos brigadai pradžia būtų kuo lengvesnė. Kalbame apie 5 tūkst. Vokietijos karių Lietuvoje, o tai yra didžiulis skaičius. Turime sudaryti sąlygas bei sukurti infrastruktūrą tokiam pajėgų dydžiui priimti. Tai milžiniška užduotis ir aš labai džiaugiuosi, kad abiejų valstybių sąraše tai yra svarbiausias prioritetas. Tiek Vokietija, tiek Lietuva daro viską, kad ši misija būtų sėkminga.

– Ar viskas vyksta pagal planą?

– Manau, kad abi valstybės laikosi sutarto veiksmų plano ir tikslo turėti pilnos parengties ir kovai pasirengusią brigadą, pajėgią ginti Lietuvą ir rytinį NATO flangą.

Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą veiksmų plane yra išvardintos būtinos sąlygos, reikalingos Vokietijos pajėgų dislokavimui, o tai yra infrastruktūros užtikrinimas ne tik kariams, bet ir mūsų šeimoms: mokyklos, vaikų darželiai, kt. Vokietija yra pasirengusi dislokuoti savo pajėgas Lietuvoje, kai tik tam bus sudarytos sąlygos.

– Sekmadienį Lietuvoje vyko rinkimai, bet vienas dalykas tikriausiai nepasikeis. 85 proc. lietuvių pasisako už tai, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje. Ar svarbu, kad jus taip palankiai vertina Lietuvos žmonės?

– Mes esame čia Lietuvos žmonių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kvietimu. Esame čia tam, kad įvykdytume misiją, dėl kurios susitarė mūsų valstybių vadovai, t. y. ginti Lietuvą ir visą NATO rytinį flangą.

Turime išties didžiulę paramą – daugiau nei 85 proc. Lietuvos žmonių palaiko idėją dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje. Mums tai labai svarbu ir mes tai jaučiame kiekvieną dieną. Kai vaikštome Vilniaus centre ar kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, jaučiame vietos gyventojų palaikymą, o mums, kaip kariams, tai labai svarbu. Mes žinome, už ką ir kodėl, prireikus, kovosime. Už tai esame labai dėkingi.

– O kokios nuotaikos yra Vokietijoje?

– Nėra abejonės, kad Vokietija gins Lietuvą, jeigu prireiktų. Aš galiu pasakyti, ką tai reiškia man. Gimiau ir užaugau Vakarų Vokietijoje ir asmeniškai patyriau JAV karių buvimą. Buvau labai dėkingas amerikiečiams ir kitiems Vakarų sąjungininkams už tai, kad tuo metu Vakarų Vokietijoje buvome saugūs, kad amerikiečių kariai suteikė mums galimybę gyventi laisvai ir nevaržomai. Dabar mes turime padėti savo sąjungininkams rytiniame NATO flange. Esame čia tam, kad įvykdytume savo misiją ir atgrasytume bet kokią agresiją prieš NATO, o taip pat ir Lietuvą.

– Ar Vokietijos gyventojai yra taip pat vieningi brigados dislokavimo Lietuvoje klausimu?

– Vokietijoje, be abejo, kalbama apie tai, kad reikia ginti savo vertybes. Kalbama apie mūsų laisvės gynimą ir žmonės mus remia, nes lietuvių ir vokiečių tautos dalijasi bendromis vertybėmis. Mus vienija pagarba žmogaus teisėms ir mes esame čia tam, kad gintume demokratiją ir laisvę. Juk giname ją ne tik Lietuvai, mes giname šias vertybes ir savo šalies gyventojams.

– Lietuvos gyventojams prisistatėte lietuvių kalba. Kada pradėjote jos mokytis?

– Aš truputį kalbu lietuviškai (red. – atsako lietuviškai). Pradėjau mokytis lietuvių kalbos, kelių sakinių, kai tik sužinojau, kad man tenka didžiulė garbė vadovauti Vokietijos brigadai. Esu įsitikinęs, kad, bėgant metams, išmoksiu šiek tiek daugiau jūsų kalbos ir esu tikrai dėkingas, kad turiu tokią galimybę. Taigi, artimiausiu metu, tikiuosi, galėsime šiek tiek daugiau kalbėtis lietuviškai.

– Ar matote kokių nors skirtumų tarp mūsų kalbų, ką jos turi bendro?

– Manau, kad abiem kalboms bendra tai, kad jos nėra pačios lengviausios. O kitas dalykas yra tai, kad tarp mūsų kalbų yra labai daug skirtumų, dėl kurių nėra lengva išmokti jūsų nuostabią kalbą. Mano vyrai bei moterys, tarnaujantys Lietuvoje, stengsimės daugiau sužinoti apie jūsų puikią kultūrą bei šalį.

– Daugelis žmonių sako, kad lietuviai yra šalti, ar tai tiesa?

– Sprendžiant iš mano asmeninės patirties, gyvenant Lietuvoje – taip nemanau: lietuviai yra labai atviri, draugiški, jie priima mus labai šiltai.

– Kokia yra jūsų pagrindinė žinutė?

– Mano vyrai ir moterys čia yra tam, kad gintų bendras Lietuvos ir Vokietijos žmonių vertybes – demokratiją ir laisvę, kad gerbtume žmogaus teises. Mūsų misija aiški – esame čia tam, kad gintume Lietuvą ir bendras vertybes petys į petį su Lietuvos kariais ir kitais NATO sąjungininkais.

Krašto apsaugos ministerijos inform.