Asociatyvi nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Daug spėlionių keliantis JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos sprendimas leisti smogti Rusijos teritorijai tolimojo veikimo raketomis svarbus ne tiek savo galimu efektyvumu, kiek sukurta nauja Maskvos baimės atmosfera.

Pranešama, kad iš Kursko srities masiškai iškeliami gyventojai, o arčiau sienos su Ukraina esančios karinės bazės (vien įvairaus dydžio ir paskirties oro uostų yra apie 100) atitraukiamos į Rusijos gilumą. Juk Pentagonas nustatė, kad apie 90 proc. visų Ukrainą atakuojančių lėktuvų pakilo iš oro uostų, įeinančių į ATACMS veikimo zoną.

Šios raketos į Amerikos ginkluotės arsenalus pateko 1991 m. per karą Persijos įlankoje. Apie 450 jų buvo iššauta JAV įsiveržus į Iraką 2003 m. Bet 2007 m. šių raketų gamyba buvo nutraukta, jas pakeitė naujos kartos PSM (Precision Strike Missile). Karo Ukrainoje metu naudojamos senos gamybos ginkluotė, kuri leidžiama iš salvinės ugnies įrenginių HIMARS, bet Rusijai jos vis tiek kelia siaubą.

Net didžiausi optimistai nesako, kad šis leidimas žymiai pakeis 1000 dienų užsitęsusio karo eigą. Praneša, kad pusiau balistinėmis „žemė – žemė“ klasės raketomis ATACMS (santrumpa iš Army Tactical Missile System) leista smūgiuoti tik iki 300 km, o nuo ukrainiečių užimtos Sudžos iki rusiškojo Voronežo rytinėje srities pusėje ir yra toks atstumas. Taigi, amerikiečių raketoms Kremlius vargu ar pasiekiamas.

Kita kalba apie galingesnes britų Storm Shadow, skriejančias iki 560 km, o prancūzų SCALP sprogmenį neša iki 250 km, bet ant europietiško modelio naikintuvų Typhoon ir Rafale gali būti sumontuotas 1300 kg sveriantis šių raketų „mišinys“, ir tuomet lėktuvas juos nugabena toliau. Žinoma, tai rizikinga: ekspertai mano, kad tokiems lėktuvams pavojinga skristi arčiau kaip už 15 km nuo fronto linijos…

Galų gale Maskvos isteriją sukėlė ne šios raketų charakteristikos ar ribotas jų panaudojimas. Aišku, kad Putinui iškilo gyvybiškas pavojus būti užverstam Kremliaus griuvėsiais. Kažin, ar taip atsitiks, bet Maskvos reakcija, kaip visada, bauginanti. Pasigirdo grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų: numesti riboto veikimo atominę bombą, sugriauti Kyjivo centrą, smogti Londonui ir Paryžiui, įskaitant ir Baltijos šalis. Ir štai Putinas antradienį pasirašė įsaką, leidžiantį Maskvai panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolinę valstybę, jei ją remia branduolinius ginklus turinčios valstybės. Mįslinga ta „jei“ sąlyga: Iranas turbūt rems…

Kitaip sakant, bandoma eskaluoti Trečiąjį pasaulinį karą. Vėlgi esą bus kalti Vakarai… Jeigu Maskva tokių drastiškų žingsnių ir nežengs, Amerikos žvalgyba mano, kad Rusija vykdys diversijas Europos oro uostuose, karo bazėse, strateginiuose objektuose, pavyzdžiui, kaip dabar – nupjaudami kabelį Baltijos jūroje, dirbtinai kels žmonių nepasitenkinimą. Jie tai moka.

Vakarų šalių leidimai naudoti toliašaudes raketas susiduria su politiniais sunkumais. Joe Bidenas skuba visą beveik 200 mlrd. paramą Ukrainai išnaudoti iki Donaldo Trumpo inauguracijos dienos – sausio 20-osios, nes po to bus jau 47-ojo JAV prezidento sprendimų metas. Beliko skirti tik 6 mlrd. dolerių… Juo labiau, kad respublikonams priklausys visas Kongresas. D. Trumpas savo nuomonės dar nėra išsakęs, bet jo aplinka, įskaitant jaunesnįjį sūnų taip pat Donaldą, jau pareiškė, kad priešinsis tokiam leidimui. Manoma, kad prezidentai vienas kitą jau yra įspėję…

Beje, toks veto gali būti paskelbtas anksčiau: gruodžio 17 d. JAV rinkikai susirinks balsuoti už prezidentą ir viceprezidentą, t.y. juos patvirtinti…

Tuo tarpu pirmoji kregždė jau yra: antradienį ATACMS šešios toliašaudės raketos atskriejo į ginklų sandėlį Briansko srityje, prie Karačiovo miesto, kuris yra jau prie Oriolo srities sienos, maždaug už 350 km nuo Maskvos. Jos visos esą buvo numuštos. Kilo gaisras. Sandėlyje buvo saugoma artilerijos amunicija, įskaitant Šiaurės Korėjos amuniciją.

Kol Ukraina laukia oficialaus Vašingtono leidimo, Vokietija, sustabdžiusi kompleksų TAURUS tiekimą, kaip pranešė „Bild“, nuo gruodžio Kyjivui žada išsiųsti 4000 dronų su dirbtiniu intelektu „Helsing“. Jų skrydis keturis kartus ilgesnis negu dabartinių Ukrainos dronų. Dar jie vadinami „Mini-TAURUS“, nes yra priešininko nepastebimi ir neslopinami. Jie gali skristi bet kokiomis oro sąlygomis.