Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdis

Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė, punskas.pl

Praėjusio sekmadienio rytą į Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos svetainę Punske sugužėjo didelis būrys žmonių. Visi jie atėjo į Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdį. Tokie susirinkimai yra lyg naujas atspirties taškas, kai galima retrospektyviai pažiūrėti į tai, kas buvo nuveikta ir žengti į naują etapą, pagalvoti, kokie svarbiausi uždaviniai ateinantiems trejiems metams. Šį kartą, kaip ir paprastai kas trejus metus vykstančių posėdžių metu, buvo pristatyti valdybos nuveikti darbai ir renkami nauji tarybos, valdybos, garbės teismo ir revizinės komisijos pirmininkai bei jų nariai.

Suinteresuotumas šį kartą buvo didelis, nes kaip kalbėjo posėdžio dalyviai, paprastai tarybos rinkimuose dalyvaudavo maždaug pusė delegatų, o šį kartą susirinko 76 balso teisę turintys bendruomenės nariai iš 85. Šis posėdis išsiskyrė ir tuo, kad vyko tikri rinkimai, nes net į dvi vietas buvo pasiūlyti du kandidatai.

Rinkimų rezultatai

Garbės teismo pirmininke perrinkta Jūratė Kardauskienė. Kontrolės komisijos pirmininke išrinkta Violeta Vainienė. Tarybos pirmininku, iš dviejų kandidatų – Asta Pečiulienė ir Sigitas Birgelis, buvo išrinkta Asta Pečiulienė (48 balsai iš 71 galiojančio biuletenio). Ji į naująją tarybą pakvietė Teresę Vaičiulienę iš Seinų ir Birutę Burdinaitę-Ołów iš Suvalkų.

Valdybos pirmininko pareigoms buvo pasiūlyti du kandidatai: Irena Gasperavičiūtė ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Abi kandidatės buvo pakviestos tarti žodį prieš balsavimą, kuris buvo slaptas. Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ žurnalo redaktorė, lietuvių kalbos mokytoja, visuomenininkė, prieš 12 metų buvusi šiose pareigose 4 kadencijas, apie savo kraštą, jo gamtą kalbėjo kaip apie deimančiuką, kurį reikia išsaugoti jaunimui. Ji akcentavo, kad tam reikia visų pastangų, visų bendro indėlio, o ir situacija Lenkijoje (po rinkimų), kai valdžia yra kiek liberalesnė, suteikia daugiau galimybių. Ji taip pat įvardino kelis pagrindinius punktus, kuriems norėtų skirti dėmesio: kelti bendruomenės savivertę; kelti lietuvių bendruomenės prestižą; vienyti etninėse lietuvių žemėse gyvenančius lietuvius.

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, prieš tai pristačiusi paskutinių trejų metų valdybos veiklą, akcentavo pradėtų darbų tęstinumą ir naujas galimybes bendruomenei: tai pasiruošimas 2026 metams, kuriuos LR Seimas paskelbė Seinų kunigų seminarijos metais; tolimesnės pastangos ir veikla, kad Europos lietuvių kultūros dienos 2026 metais vyktų mūsų krašte (2025 metais jos vyks Briuselyje); bendruomenės Forumo rezultatų ir tezių įgyvendinimas. Taip pat būtinybę ir toliau burti bendruomenės žmones į formalesnes grupes, susijusias su švietimo, kultūros ar kitais rūpimais klausimais, bei plėsti bendruomenėje veikiančių žmonių ratą.

Valdybos pirmininko rinkimuose dalyvavo 72 delegatai. Balsai pasiskirstė labai panašiai: Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė surinko 35 balsus, Irena Gasperavičiūtė 37. Naująja LLB valdybos pirmininke išrinkta Irena Gasperavičiūtė į valdybos komandą pakvietė Joną Vydrą, Algirdą Vaicekauską, Onutę Nevulienę, Onutę Vaznelienę, Tomą Venslauską, Alių Budzinską, Ritą Vainaitę, Nastutę Sidarienę.

Naujai išrinkta LLB pirmininkė dėkojo balsavusiems ir pažadėjo dirbti bendruomenės labui, ji tikisi nuoširdaus bendravimo.

Kaip bendruomenės atstovams sekėsi 2020–2024 metais?

Posėdžio metu visiems susirinkusiems buvo pristatyta ir LLB valdybos veikla, ir jų atstovų įžvalgos apie dalyvavimą įvairiose darbo grupėse bei komisijose.

J. Malinauskaitė-Vektorienė pristatydama valdybos veiklą akcentavo Suvalkų mokyklos atidarymą, kuris augančiai Suvalkų lietuvių bendruomenei bei apskritai Lenkijos lietuvių bendruomenei yra labai svarbus. Apžvelgė savivaldos rinkimus Lenkijoje, kurių metu buvo nuspręsta palaikyti visus lietuvius, o ne atskirus komitetus. Pasidžiaugė gausiausia iš pasaulio lietuvių bendruomenių delegacija Dainų šventėje (iš viso dalyvavo apie 300 Lenkijos lietuvių). LLB ir LLJS organizuotas forumas, vykęs per 3 miestus, pritraukė nemažą skaičių bendruomenės narių ir pateikė daug įdomių įžvalgų ir pasiūlymų. Taip pat paminėjo ir taip vadinamas nepramušamas sienas, kaip Berznyko kapinių, Seinų kunigų seminarijos ir lietuviškos menės bei lietuviškų vadovėlių finansavimo problemas, kurios niekaip nesisprendžia. Tiesa, čia bendruomenės narius pasiekė ir gera žinia, kad LR Seimas 2026 paskelbė Seinų kunigų seminarijos metais.

Rita Vainaitė trumpai pristatė vasaros pabaigoje vykusio forumo rezultatus, paminėdama, kad organizatorius maloniai nustebino gausus dalyvių skaičius, subūręs skirtingo amžiaus dalyvius: net 30 proc. sudarė asmenys iki 30 metų, o 17 proc. – daugiau kaip 60 metų. Po forumo dalyviams buvo išsiųstos grįžtamojo ryšio anketos, kuriose net 50 proc. dalyvavusiųjų mano, kad tokie forumai turėtų vykti kiekvienais metais. Taip pat didžioji dalis dalyvių mano, kad diskusijoms turėtų būti skirta daugiau laiko, nes šį kartą ne visi klausimai buvo detaliai išnagrinėti.

Alius Budzinskas kalbėjo apie Suvalkų mokyklos statybos darbus. Senojoje mokyklos pastato dalyje statybos darbai jau beveik baigti, liko tik pasirūpinti baldais. Naujojo priestato statybos taip pat pasistūmėjo į priekį, nes buvo gautas statybos leidimas ir šiuo metu jau yra pastatytas rūsys. Rangovas žada baigti pastato statybą iki metų pabaigos, tad tikimasi, kad visi darbai turėtų būti baigti iki 2025 metų rugsėjo pirmosios.

Aidis Staskevičius papasakojo apie LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenių komisiją, kurioje jis atstovauja ne tik Lenkijos lietuvių bendruomenei, bet ir kitoms etninių žemių lietuvių bendruomenėms (Kaliningrado, Baltarusijos, kurios neturi galimybių deleguoti savo narių). Jis papasakojo, kad ši komisija yra patariamoji ir joje dalyvauja 10 Seimo narių bei 10 Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų. Tiesa, jis paminėjo, kad visų 10 Seimo narių niekada nėra buvę komisijos posėdžiuose. Dažniausiai dalyvaudavo 3 Seimo nariai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad stebint situaciją kitose pasaulio lietuvių bendruomenėse, Lenkijos lietuvių bendruomenė gauna daugiausiai paramos iš Lietuvos ir, apskritai, turėtume įvertinti, kiek daug visko mes turime.

Algirdas Vaicekauskas yra Lenkijos vyriausybės tautinių mažumų komisijos narys. Jis kalbėjo apie Tautinių mažumų įstatymą, kuris galioja jau 20 metų, tačiau per visus tuos metus nebuvo nei vieno jo pakeitimo ar atnaujinimo. Ir nors jo nuostatose yra įteisintos galimybės vartoti vardus ir pavardes savo kalba, mūsų bendruomenėje nedaug kas tuo naudojasi. Šiame įstatyme taip pat įteisinta nuostata, kad jeigu savivaldybėje yra daugiau nei 20 proc. žmonių, priklausančių tautinei mažumai, tai gali būti įteisinta pagalbinė kalba, tačiau, pavyzdžiui, Seinų atveju tokios galimybės nėra, nes paskutinio surašymo duomenimis, Seinuose gyvena 8 proc. lietuvių, Seinų valsčiuje – 12. Deja, tačiau žmonių, save laikančių lietuviais, čia sumažėjo 6 procentais. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad po rinkimų Lenkijoje valdžia pradėjo skirti daugiau dėmesio tautinėms mažumoms. Naujasis Seimo pirmininkas turi patarėją tautinių mažumų klausimu. Turint omenyje, kad jis iš viso turi tik 3 patarėjus, tai iškalbus faktas. Taip pat šiais metais buvo įsteigta Švietimo darbo grupė (nors įstatymas galioja jau 20 metų) bei naujas Lenkijos kalbinės įvairovės institutas.