Britų tarybos biuras Liverpulyje 1941-1946
Britų taryba, seniausia kultūrinių ryšių organizacija pasaulyje, šiemet mini 90-ąsias metines. Įkurta 1934 m., kai Europos visuomenėse stiprėjo fašistinės bei komunistinės nuotaikos, Britų taryba su ekstremistinėmis idėjomis siekė kovoti pasitelkiant kultūrą ir švietimą. Nuo pat įsteigimo Britų tarybos veiklos buvo skirtos kurti tarpvalstybinius ryšius ir skatinti supratimą bei pasitikėjimą tarp skirtingų bendruomenių. Nepraėjus nė šimtmečiui, vėl susiduriame su stiprėjančiomis politinėmis įtampomis bei visuomenės poliarizacija, stebime, kaip kultūros erdvė virsta dar vienu karo frontu, todėl į visuomenę orientuotas demokratinių vertybių palaikymas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau.
Seniausia kultūrinių ryšių organizacija pasaulyje
Taip pat skaitykite
Jungtinė Karalystė diplomatijai ir užsienio politikos formavimui nuo seno pasitelkia kultūrą ir yra viena ryškiausių „minkštosios galios“ supervalstybių pasaulyje. Kultūrinės diplomatijos užduotis užkoduota ir Britų tarybos steigimo dokumentuose, kur jai deleguojama misija „užjūrio šalyse kurti draugiškus kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą, kurie teigiamai veiktų Didžiosios Britanijos užsienio politiką“. Šiandien Britų tarybos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 100 šalių.
Pasak Britų tarybos Lietuvoje vadovės Onos Marijos Vyšniauskės, organizacija veiklą pradėjo išsikeldama sau uždavinį būti atsvara kraštutinėms ideologijoms plėtojant anglų kalbos žinias, skatinant švietimo pažangą bei atveriant duris kultūrinio dialogo kūrimui tarp skirtingų pasaulio valstybių ir bendruomenių. „Nors per devynis dešimtmečius pasaulis smarkiai pasikeitė – džiaugiamės technologijų pažanga, nauja socialine ir politine tikrove, tačiau grėsmės, deja, niekur nedingo, skirtinguose pasaulio kraštuose vis dar vyksta karai ir neramumai. Todėl Britų tarybos tikslai – per kultūrą ir švietimą vienyti bendruomenes, jas jungti ir stiprinti išlieka aktualūs ir netgi gyvybiškai svarbūs šiuolaikinių tarptautinių santykių kontekste“, – teigia Britų tarybos Lietuvoje vadovė.
Kultūrinė diplomatija – būdas pažinti kitą
Kultūrą dažnai suprantame kaip savaime suprantamą reiškinį, mus supančių įvairių meno šakų ir reiškinių visumą, tačiau ši sąvoka ir jos kontekstai – kur kas platesni. Amerikiečių poetas modernistas Thomas Stearns Elliot savo darbuose rašė, jog „kultūra yra tai, kas gyvenimą daro vertu gyventi”. Perfrazuojant – kultūra yra mūsų identitetas, dėl kurio verta kovoti. Kartu ji yra ir priešiškų jėgų taikinys – sunaikinus kultūrinę tapatybę lengviau siekti pergalės ir mūšio lauke.
Ne veltui agresorė Rusija aktyviai stengiasi ištrinti ir sunaikinti Ukrainos nacionalinę tapatybę – matome, kad šios šalies muzika, literatūra, filmai ir paveldas nėra tik pramoga ir rekreacija, tai yra mūšio laukas. „Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad kultūra – tai trečiasis karo frontas”, – situaciją apibūdino buvusi Jungtinės Karalystės kultūros, žiniasklaidos ir sporto sekretorė Nadine Dorries. Jos išsakytai minčiai pritaria ir buvęs Kultūros ministras, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas: „Tikrasis mūsų amžiaus karas – tai kova už kultūrą. Tai karas už demokratiją, vertybes. Ukrainos pavyzdys mums parodo, jog kultūra, atmintis, kova už praeitį ir dabartį tapo gyvybiškai svarbia visos liberalios tvarkos gynybos linija. Net ir Vinstonas Čerčilis antrojo pasaulinio metais yra pasakęs, kad jeigu neliks kultūros, nebebus, ką ginti. Tokie neramūs laikai, kokiais gyvename dabar, skatina permąstyti savo identitetą – kokie mes esame, kokie mes norime būti ir to aktyviai siekti. Tai yra svarbiausias šiuolaikinės kultūrinės diplomatijos uždavinys”, – teigia jis.
Ten, kur vyrauja pasitikėjimas, mažėja konfliktų tikimybė
Britų taryba Lietuvoje įkurta prieš tris dešimtmečius – nepriklausomybę atkūrusioje šalyje norėta informuoti visuomenę apie Jungtinės Karalystės kultūrą, stiprinti anglų kalbos gebėjimus. Kintant politinei ir socialinei realybei, į Britų tarybos veiklą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įtrauktos naujos kryptys – kūrybiškumo skatinimas, pilietiškumo ugdymas bei kova su dezinformacija.
„Tęsiame darbus jau aštuonerius metus įgyvendindami Britų tarybos „People to People“ programą, kurios tikslas – stiprinti pilietiškumą, demokratines vertybes ir kurti bendradarbiavimo tinklus skirtingose lyčių, fizinių gebėjimų, amžiaus, tautinės kilmės, socioekonominių galimybių gyventojų grupėse. Kartu su partneriais per įvairius projektus siekiame sukurti kūrybiškos veiklos erdvę, kurioje atsiveria plačios tobulėjimo, profesionalios veiklos galimybės mokytojams ir mokslininkams, mokiniams ir studentams, menininkams, nevyriausybinėms organizacijoms.”, – organizacijos veiklą pristato Britų tarybos Lietuvoje vadovė O. M. Vyšniauskė. „Siekiame prakalbinti ir į dialogą įtraukti net ir uždariausių bendruomenių atstovus. Tiek pasaulio valstybėms, tiek ir vietos bendruomenėms reikia kuo daugiau pasitikėjimo, galimybių dirbti kartu ir pažinti vieniems kitus. Tai prisideda ir prie mūsų vertybinių tikslų sklaidos, ir prie taikos bei saugumo palaikymo“, – priduria ji.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. A. Gelūnas taip pat pabrėžia kultūros prieinamumo ir bendruomenių stiprinimo svarbą: „Kultūra prasideda nuo išsilavinimo kėlimo, nuo susidomėjimo, įsitraukimo. Itin svarbu skatinti kultūros prieinamumą ten, kuri ji sunkiau pasiekiama įtraukiant įvairias visuomenės grupes – kuo daugiau šviesos, plataus požiūrio bus mūsų galvose ir širdyse, tuo ir tvirtybė bei noras priešintis, būti pilietiškais bus stipresnis – taip formuojasi atsparumas ir tvirtas vertybinis stuburas. Dažnai prisimename lotynišką posakį „inter arma silent musae – ginklams žvangant mūzos tyli“, bet, mano manymu, šiandieninėje geopolitinėje situacijoje šis posakis įgauną naują reikšmę. Jeigu būsime atsparūs, kritiškai mąstantys, mūzos netylės – jos bus mūsų varomoji jėga” – apmąstymais dalijosi A. Gelūnas.
Atsakyti