Ona Fledžinskaitė, XX a. 4 deš., Kaunas. Saugoma Lietuvos švietimo muziejuje

Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejus, Muziejinės veiklos kuratorė, Kaunas, www.voruta.lt

Ona Fledžinskaitė gimė 1881 m. Skaudvilėje, Tauragės rajone. Šeimoje be Onos augo dar keturi vaikai – Vytautas, Stanislava, Juzefa ir Jonas. Visų jų auginimu ir priežiūra daugiausiai rūpinosi motina Rožė Jokubauskaitė-Fledžinskienė. Tuo tarpu tėvas Antanas Fledžinskas tarnavo muitinėje, vėliau išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir tik retkarčiais aplankydavo šeimą.[1]

O. Fledžinskaitė mokėsi triklasėje Skaudvilės liaudies mokykloje. Pramokusi rašyti ir skaityti 1905 m. Putvinskių šeimos kvietimu pradėjo mokytojauti slaptoje lietuvių mokykloje Graužikų dvare. Čia talkino nuo 1898 m. mokytojavusiai Julijai Beniuševičiūtei-Žymantienei – Žemaitei.[2] Dienomis abi mokytojos mokė dvaro šeimininkų ir darbininkų vaikus, o naktimis susitikdavo su suaugusiais.[3] Atsiminimuose apie mokytojavimą Graužikų dvare O. Fledžinskaitė rašė: „<…> Žinoma, ne koks buvo mūsų mokslas, nes tada lietuviškai skaityti ir rašyti be klaidų nemokėjome… Ką išmokdavome, sužinodavome, stengdavomės ir kitiems perduoti. Ypač stengėsi Žemaitė, laisvesnę valandėlę surasdama ji skaitė ir skaitė.

<…> Į Graužikus dažnai atvykdavo rašytojai Jovaras ir K. Jasiukaitis, kurių Žemaitė labai laukdavo. Atvykus jiems, energingiems kovotojams už liaudį, Žemaitė pralinksmėdavo ir kartu su kai kuriais darbininkais per naktis šnekėdavusi, kaip plėsti švietimą, kaip priešintis carizmui, kaip kovoti už liuosybe“.[4] 1905 m. žiemą slapta lietuviška mokykla Graužikuose susekta ir likviduota, o O. Fledžinskaitė persikėlė į Kruopvadžio kaimą, kur pradėjo dirbti kunigo Dagelio slaptoje mokykloje. Po vienerių metų darbo Kruopvadžiuose, Putvinskių šeimos kvietimu persikėlė į Pavėžupio kaimą, kur taip pat dirbo lietuviškoje mokykloje.[5]

1909 m. O. Fledžinskaitė eksternu išlaikė Sankt Peterburge organizuotus mokytojų kursus ir įgijo mokytojos specialybę. Bene iš karto buvo paskirta eiti vedėjos pareigas Dabikinės dvaro pradžios mokykloje, priklausiusioje Zubovų giminei. Čia O. Fledžinskaitės pastangomis rengti kursai ir paskaitos suaugusiems, organizuoti vaidinimai, kuriuose pagrindinius vaidmenis atlikdavo dvaro darbininkai bei vietiniai gyventojai.[6] Pirmasis O. Fledžinskaitės kaip spektaklio režisierės debiutas įvyko 1910 m., kai Dabikinėje buvo surengtas vaidinimas pagal Levo Tolstojaus veikalą „Pirmasis degtindaris“.[7] Dabikinės mokykloje O. Fledžinskaitė dirbo iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Vėliau ji išvyko į Jaltos miestą, kur dirbo kareivių ligoninėje, o jau 1916 m. mokytojavo vienoje Maskvos tremtinių mokykloje.[8]

1918 m. O. Fledžinskaitė grįžo dirbti į Dabikinės pradžios mokyklą, kur bene iš karto įsitraukė į dvaro savininkės, puseserės Onos Jokubauskaitės-Zubovienės organizuojamą dramos būrelio veiklą. Moterys ir Dabikinės mokykloje, ir dvaro svirne rengdavo įvairius vakarus, vaidinimus, įkūrė chorą. Viena iš to laikotarpio dramos būrelio aktorių Stasė Rimšaitė rašė: „<…> Pirmieji vakarai būdavo jau minėtoje mokykloje. Didžiojoje klasėje – salėje dvaro stalius Jonas Pocius su padėjėjais sustatydavo išardomą sceną. Scenoje būdavo suflerio būdelė, kurioje, pamenu, sėdėdavo teta Ona Fledžinskaitė. Ji labai gerai mokėdavo šnibždėti – vaidintojai puikiai girdėdavo, o žiūrovai ničnieko <…>.“[9]

1922 m. O. Fledžinskaitė persikėlė į Šiaulius, kur pradėjo dirbti Šiaulių miesto pradžios mokyklose. Iki 1930 m. dirbo Šiaulių miesto trečiojoje pradžios mokykloje.[10] Nuo 1932 m. darbą pradėjo Šiaulių miesto Vinco Kudirkos vardo 10 komplektų pradžios mokykloje.[11]

Šiauliuose Ona įsitraukė ir į aktyvėjančią visuomeninę veiklą. 1922 m. pradžioje tapo neturtingiems moksleiviams šelpti „Žiburėlio“ draugijos Šiaulių skyriaus nare. „Žiburėlyje“ kartu su bendraminčiais organizavo labdaringus vakarus – balius, kurių metu surinktos lėšos buvo skiriamos neturtingų vaikų išsimokslinimui bei apgyvendinimui draugijos išlaikomuose bendrabučiuose.

Nuo 1922 m. vasario mėnesio O. Fledžinskaitė tapo ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus nare ir buvo išrinkta į sąjungos valdybą.[12] Valdybos narės pareigose O. Fledžinskaitė dirbo ne vienerius metus, ne kartą buvo deleguota kaip Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus atstovė į bendrus organizacijos susirinkimus.[13]

1926 m. gegužės mėnesį Šiauliuose įsteigus „Lietuvos vaiko“ draugijos skyrių O. Fledžinskaitė tapo šios organizacijos nare. Per organizacijos gyvavimo metus O. Fledžinskaitė ne kartą išrinkta į skyriaus valdybą, o 1928 m. ėjo draugijos pirmininko Jackaus Sondeckio pavaduotojos pareigas.[14] Šioje organizacijoje O. Fledžinskaitė bene daugiausiai nuveikė vaikų skaityklų organizavimo darbe. Pirmoji Šiaulių mieste ir visoje Lietuvoje vaikų skaitykla duris atvėrė 1928 m. gruodžio 8 d. ir veikė tris kartus per savaitę, per dieną aptarnaudama apie 100 lankytojų.[15] Iki 1937 m. Šiauliuose „Lietuvos vaiko“ draugijos narių pastangomis veikė 4 vaikų skaityklos, aprūpinusios vaikus bei moksleivius vaikiškomis knygomis, žurnalais ir vadovėliais.[16] Svarbu pabrėžti, kad organizacijos nariai rūpinosi ne tik vaikų skaityklų veikla, bet organizavo ir vaikų aikštelių, darželių bei vaikų klubų darbą.[17] Kiekvienais metais organizacijos nariai rengė įvairius labdaringus koncertus, vaikų šventes.

O. Fledžinskaitės uolus atsidavimas visuomeniniam ir pedagoginiam darbui neliko nepastebėtas bendraminčių bei draugų. 1935 m. sausio 31 d. Šiauliuose buvo surengta iškilminga šventė, skirta O. Fledžinskaitės 30 metų pedagoginio darbo sukaktuvėms pažymėti.[18] Pedagogę, švietėją sveikino gausus būrys Šiaulių miesto visuomenininkų, kurių tarpe „Spaudos fondo“ direktorius Balys Žygelis, Šiaulių apskrities mokyklų inspektorius Kazimieras Ubeika, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus atstovas Jonas Trečiokas bei „Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Jackus Sondeckis.[19]

Pavyzdingą mokytojos darbą Šiaulių pradžios mokyklose nutraukė 1941 m. vasarą prasidėję karo neramumai. O. Fledžinskaitė grįžo į gimtąją Skaudvilę, kur apsigyveno su seserimi Juzefa. Apsigyvenusi gimtinėje ir toliau ėjo mokytojos pareigas.

1964 m. pavasarį švietėjiškam darbui atsidavusi visuomenininkė ir pedagogė O. Fledžinskaitė mirė. Palaidota šeimos kape Skaudvilės miestelio naujosiose kapinėse.

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

ŠALTINIAI

Nepublikuoti šaltiniai:

1. LŠM, f. F. IV-C, ap. 1, b. 154b, l. 7.

Publikuoti šaltiniai:

2. Daugiau rūpinkimės vaikais. In: Šiaulių naujienos, 1927, Nr. 44, p. 3.
3. Iš „Lietuvos vaiko“ dr-jos darbuotės. In: Šiaulių naujienos, 89, 1928, p. 3.
4. Jonas Fledžinskas. Atsiminimai. Šiauliai: Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, 1997, p. 10.
5. Liaudies tarnyboje 30 metų. Onos Fledžinskaitės 30 metų pedagoginio darbo sukakties proga. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 2, 1935, p. 91-92.
6. ,,Lietuvos vaiko“ draugija paminėjo savo dešimtmetį Šiauliuose. In: Motina ir vaikas, Nr. 6, 1936, p. 16.
7. Lopeta, Vidmantas. Graužikų dvaras. In: Kelmės kraštas (straipsnių rinkinys), 1997, p. 364-365.
8. Metinis Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus narių suvažiavimas. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 4, 1922, p. 29-30.
9. Mūsų žinios. Šiauliai. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 1, 1925, p. 40.
10. Šiaulių kraštotyros draugija. Šiaulių metraštis. Šiauliai: Titnagas, 1930, p. 7.
11. Šiaulių kraštotyros draugija. Šiaulių metraštis. 1918–1938. Šiauliai: Raidė, 1938, p. 48.
12. Šiaulių kraštotyros draugija. Šiaulių metraštis. Informacijos, statistikos ir kraštotyros draugija 1932 metams. Šiauliai: Titnagas, 1932, p. 8.
13. Vaivada, Rimantas. Nuolatinio mokymosi aspektas Žemaitės kūryboje. In: Pedagogika, Nr. 83, 2006, p. 84.
14. Zubovas, Rimantas. Dabikinės dramos būrelis. In: Literatūra ir menas, Nr. 26, 1984, p. 14.

[1] Jonas Fledžinskas. Atsiminimai. Šiauliai: Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, 1997, p. 10.

[2] Vaivada, Rimantas. Nuolatinio mokymosi aspektas Žemaitės kūryboje. In: Pedagogika, Nr. 83, 2006, p. 84.

[3] Ibid.

[4] Lopeta, Vidmantas. Graužikų dvaras. In: Kelmės kraštas (straipsnių rinkinys), 1997, p. 364-365.

[5] Liaudies tarnyboje 30 metų. Onos Fledžinskaitės 30 metų pedagoginio darbo sukakties proga. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 2, 1935, p. 91.

[6] Liudvikos Tomkytės prisiminimai. I, II, III sąsiuviniai. LŠM, f. F. IV-C, ap. 1, b. 154b, l. 7.

[7] Ibid.

[8] Liaudies tarnyboje 30 metų. Onos Fledžinskaitės 30 metų pedagoginio darbo sukakties proga. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 2, 1935, p. 92.

[9] Zubovas, Rimantas. Dabikinės dramos būrelis. In: Literatūra ir menas, Nr. 26, 1984, p. 14.

[10] Šiaulių kraštotyros draugija. Šiaulių metraštis. Šiauliai: Titnagas, 1930, p. 7.

[11] Šiaulių kraštotyros draugija. Šiaulių metraštis. Informacijos, statistikos ir kraštotyros draugija 1932 metams. Šiauliai: Titnagas, 1932, p. 8.

[12] Metinis Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus narių suvažiavimas. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 4, 1922, p. 29-30.

[13] Mūsų žinios. Šiauliai. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 1, 1925, p. 40.

[14] Iš „Lietuvos vaiko“ dr-jos darbuotės. In: Šiaulių naujienos, Nr. 89, 1928, p. 3.

[15] „Lietuvos vaiko“ draugija paminėjo savo dešimtmetį Šiauliuose. In: Motina ir vaikas, Nr. 6, 1936, p. 16.

[16] Šiaulių kraštotyros draugija. Šiaulių metraštis. 1918–1938. Šiauliai: Raidė, 1938, p. 48.

[17] Daugiau rūpinkimės vaikais. In: Šiaulių naujienos, 1927, Nr. 44, p. 3.

[18] Liaudies tarnyboje 30 metų. Onos Fledžinskaitės 30 metų pedagoginio darbo sukakties proga. In: Mokykla ir gyvenimas, Nr. 2, 1935, p. 92.

[19] Ibid.