Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Tarpušventis nėra ramus. Perėjimas nuo ugnim spjaudančio astrologinio Drakono prie klastingosios Gyvatės nieko gero nežada. Nors Lietuvoje mes tenkinamės tik niekingomis tarpusavio kolionėmis, tarptautiniuose vandenyse ir ore vyksta nuolatiniai kataklizmai, kuriuos įpratę įvardinti kaip provokacijas. Kone visur kyšo Rusijos ausys.

Na, gerai. Sakykime, sakykime, rusų sausakrūvio „Ursa Major“ avarija Viduržemio jūroje netoli Alžyro krantų tėra atsitiktinumas. Bet pranešta, kad laive įvyko keletas sprogimų, ir du jūreiviai iš 16-kos žuvo. Likusius išgelbėjo ispanų laivas. Maskva paskelbė, kad tai terorizmo aktas ir kad skęstantiems nepadėjo norvegų laivas, nors tai įpareigoja 1989 m. priimta tarptautinė konvencija. Žodžiu, dėl visko kalti Vakarai, o gal ir „nacistai“ iš Ukrainos…

Ko gero, jie kalti ir dėl dviejų rusų tanklaivių, gabenusių 9200 tonų naftos, avarijos prie okupuoto Krymo krantų, kur paskelbta nepaprastoji padėtis: naftos kilimu apkloti rusams šventi ir, ko gero, vieninteliai paplūdimiai pietuose…

Kur kas rimtesnis incidentas su kitu laivu. Pirmąją Kalėdų dieną buvo pastebėta, kad pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis 170 km ilgio 650 megavatų elektros kabelis „Estlink-2“, kuriuo tiekiama apie 5 proc. Estijai reikalingos elektros energijos. Kaip tik tuo metu ir toje vietoje lėtai judėjo iš Rusijos uosto išplaukęs tanklaivis „Eagle-S“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava ir gabenęs bešvinį benziną. Suomių ekspertai tikina, kad praplaukęs kabelio vietą laivas jau buvo be inkaro, kuris, esą, jau buvo nutraukęs kabelį. Tai buvo ne tik „šešėlinio“ laivyno laivas, gabenantis naftos produktus apeinant ES sankcijas, bet ir, kaip rašo leidinys „Lloyd‘s List“, jame rasti šnipinėjimo įrengimai, kompiuteriai rusų ir turkų kalbomis, skirti žvalgyti NATO laivų ir lėktuvų judėjimą. Mat, į Aljansą įstojus Švedijai ir Suomijai, Baltijos jūra buvo vadinama NATO vidine…

Naujausias incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Baltijos jūroje, Švedijos teritoriniuose vandenyse, buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai iš Suomijos į Vokietiją. Buvo sulaikytas Kinijos laivas, plaukęs iš Egipto, bet vėliau jis buvo paleistas. Primenama, kad ir 2023-ųjų spalį kinų prekybinis laivas pažeidė Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“. Už povandeninės trasos užsikabinęs ir nutrūkęs laivo inkaras buvo rastas incidento vietoje… Tada Maskva irgi teigė, kad dujotiekį susprogdino ukrainiečiai…

Tačiau daugiausiai triukšmo sukėlė keistomis aplinkybėmis apaugusi oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo „Embraer 190“, trečiadienį skridusio iš Azerbaidžano sostinės Baku į Grozną Šiaurės Kaukaze, katastrofa. Jis turėjo nusileisti Čečėnijoje, bet kadangi į Grozną ukrainiečiai skraidino savo dronus, buvo nuspręsta patupdyti arčiau jo esančiuose oro uostuose. Kažkodėl lėktuvas buvo nukreiptas per Kaspijos jūrą link Aktau, kur jis ir sudužo. Jo korpusas jau buvo suvarpytas it rėtis. Manoma, kad Rusijos teritorijoje į lėktuvą pataikė rusų raketa iš „Pancir-S“ oro gynybos sistemos, ir buvo manyta, kad jis dings Kaspijos vandenyse. Žodžiu, visi galai į vandenį…

Ši nežmoniška Maskvos avantiūra dar aplipusi visokiais įtarimais, tačiau iš karto juokingos pasirodžiusios jos paleistos versijos, esą, lėktuvas sudužo dėl pulko paukščių, paskui – dėl rūko virš Grozno, po to – dėl dujų sprogimo viduje. Nors Putinas ir jo parankiniai tyli lyg vandens į burną prisisėmę, bet rusų propagandistai vėl kelia neįtikėtą versiją: kalti ukrainiečiai, kurių dronai ir sukėlė katastrofą. Ne ką įtikinamesnis JAV žvalgybos variantas: rusai galimai supainiojo orlaivį su bepiločiu. Kokia navigacija naudojasi Rusijos oro gynyba, kad tokį brazilų gamybos 124 vietų 450 mln. dolerių kainuojantį lainerį supainiotų su varnos dydžio dronu…

Nors pagaliau Putinas atsiprašė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo, Rusijos santykiai su šia šalimi, Kazachstanu, o ir kitomis Vidurio Azijos valstybėmis gerokai apkartinti. I. Alijevas nutraukė dalyvavimą NVS šalių lyderių susitikime ir grįžo į Baku, keletas šalių sumažino skrydžių į dešimtis Rusijos miestų, o estų laikraštis „Postimees“ beda pirštu į tikrąjį katastrofos kaltininką – Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą…

Sunku pasakyti, kaip baigsis jos tyrimas. Juk 2014 m. rusams iš „Buk“ raketų paleidimo sistemos numušus Malaizijos oro kompanijos „Malaysian Airlines“ lainerį Boeing 777 su beveik 300 keleivių virš okupuotos Donecko srities, Maskva tyrimą palaidojo… Slėpimas, savo atsakomybės nepripažinimas – nuo senų laikų (prisiminkime Černobylio katastrofą) šios imperijos molinėmis kojomis savybė.

Kaip reiktų visa tai apibendrinti? Galima tik stebėtis, kaip į ekonominį liūną bebrendanti Rusija sugeba kariauti hibridinį karą kone visose srityse: ore, vandenyje, Pietuose ir Arktyje, propagandoje ir diplomatijoje, ir dar surasti keletą tam karui pritariančių šalių bei politikų. Gerai, kad tai laikina.