Baras, 1925, nr. 1. LMAVB RSS P-051138

Jolanta Stasytė Berniūnienė, Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė, www.voruta.lt

Prieš šimtmetį, 1925 m. sausį, Kaune buvo išleistas mėnesinis literatūros ir meno žurnalas Baras. Jį leido „Dainavos“ bendrovė, redagavo Faustas Kirša, spausdino „Švyturio“ spaustuvė.

Bendrovę „Dainava“ įsteigė Faustas Kirša, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras Vaičiūnas ir Mykolas Vaitkus. Kiekvienas narys įnešė į bendrovės kasą po 400 litų. Lėšos buvo skirtos žurnalui Baras ir kitiems leidiniams leisti. Prie spaudos finansavimo prisidėjo ir Švietimo ministerija.

Baras nebuvo pirmasis literatūrai, menui ir kritikai skirtas leidinys Lietuvoje. 1912–1914 m. ėjo panašaus turinio žurnalas Vaivorykštė, 1915 m. – almanachas Pirmasai baras, 1920 m. – almanachas Dainava, 1920–1923 m. – žurnalas Skaitymai, 1923–1924 m. – žurnalas Gairės.

Pirmajame Baro numeryje paskelbtame „Redakcijos pasiteisinime“ leidėjai neslėpė, kad seka anksčiau leistais almanachais, nes šie buvę išskirtiniai. Žurnalo pavadinimas rodė redakcijos ketinimą tęsti Pirmojo baro almanachą, taip pat abu leidinius siejo tie patys tekstų autoriai, panaši struktūra, Adomo Varno kurtas dizainas, kalbos tvarkymo ypatybės. Antra vertus, Baras skelbė, jog sieks savitumo, nesitenkins mėgdžiojimu. Leidinys žadėjo nuomonių ir vertinimo kriterijų įvairovę, pagalbą lietuvių kūrėjams, erdvę naujoms kūrybos idėjoms.

1924 m. lapkričio 29 d. buvo gautas leidimas Barą spausdinti, jis turėjo išeiti gruodį, tačiau redaktorius F. Kirša leidyba ėmė rūpintis tik kitų metų sausį. Pirmąjį žurnalo numerį sudarė net 124 puslapiai, ne veltui leidėjai numerius dar vadino knygomis.

A. Varnas sukūrė Baro viršelio dizainą ir antraštinio lapo vinjetę. Viršelyje buvo pavaizduotas stilizuotas aukuras kalnų fone, įrėmintas dviejų žmonių siluetų. Adomas Jakštas pirmojo numerio recenzijoje pareiškė, kad viršelis nesąs gražus. Gal todėl, o gal dėl kitų priežasčių nuo ketvirto numerio Bare A. Varno grafikos darbų nebeliko.

Matyt, uždelstas išėjimas lėmė, kad pirmasis žurnalo numeris skaitytojus pasitiko keistoku pranešimu – „Būga mirė“ (kalbininkas Kazimieras Būga buvo miręs 1924 m. gruodžio 1 dieną). Kitame lape buvo įdėta K. Būgos Lietuvių kalbos žodyno ištrauka. Taip pat buvo skelbiami kalbininkui pagerbti skirti F. Kiršos, B. Sruogos ir A. Varno tekstai. A. Jakštas recenzijoje šmaikštavo, kad Baro leidėjai išliaupsino K. Būgą, tačiau jo rašybos nuostatų kažkodėl žurnale nesilaikė. Iš tiesų, žurnalo tekstuose prielinksnis ir priešdėlis „į“ buvo keičiami į „in“, pavyzdžiui: invykiai, in žiūrovus, instabiai ir t. t.

Pirmajame numeryje poezijos paskelbė Vincas Mykolaitis-Putinas, F. Kirša, Adomas Lastas, P. Vaičiūnas, avangardinės prozos – Jurgis Savickis. Ištrauką iš neįprasto žanro kūrinio (prozos ir dramos dialogų veikalas, autoriaus pavadintas poema) „Dangaus ir žemės sūnūs“ paskelbė V. Krėvė-Mickevičius. Taip pat buvo įdėta vertimų: Motiejaus Gustaičio išverstos Sarbievijaus odės ir F. Kiršos išverstas Adomo Mickevičiaus sonetas.

Reikšmingą pirmojo Baro numerio dalį sudarė praėjusių, 1924 metų, Lietuvos kultūros gyvenimo apžvalga. J. Tumas-Vaižgantas aptarė grožinę literatūrą, Mykolas Biržiška – literatūros istorijos ir teorijos veikalus, Vaclovas Biržiška – naujausius bibliografijos darbus. Paulius Galaunė paskelbė du straipsnius: apie lietuviškos knygos meną ir lietuvių dailės naujienas. Vladimiras Dubeneckis davė esė apie architektūrą. Straipsnius teatro tema paskelbė Vytautas Bičiūnas, Vladas Didžiokas ir Mykolas Vaitkus. Apie operą rašė Viktoras Žadeika. Juozas Žilevičius aptarė 1924 metų muzikos įvykius provincijoje ir Klaipėdos krašte.

Vėlesni Baro numeriai išėjo kuklesni, apie 80 puslapių, paskutinis dvigubas numeris – 160 puslapių. Bare bendradarbiavo daugiau kaip 40 literatų ir kritikų. Be jau paminėtų autorių, poezijos leidinyje paskelbė Juozapas Albinas Herbačiauskas, M. Gustaitis, Juozas Tysliava ir kiti, prozos – Augustinas Gricius, Ignas Šeinius, Petras Tarulis, Antanas Vienuolis-Žukauskas. Jonas Mačiulis-Maironis per kelis numerius publikavo dramą „Vytautas pas kryžiuočius“. Baro proza ir dramaturgija, pasak Leono Gudaičio, turėjo įvairių literatūros srovių bruožų: realizmo, impresionizmo, neoromantizmo ir avangardizmo. Skirtingų srovių kūriniai praturtino žurnalą.

Baras daug dėmesio skyrė tautinės kultūros reiškinių vertinimui, dėl kai kurių iš jų tarp kritikų ir kritikuojamųjų spaudoje kildavo karštų svarstymų, ginčų. Pvz., M. Biržiška aštriai kritikavo lietuvių literatūros kritikos „monopolistą“ A. Jakštą. Pastarasis kaltintoją Baro recenzijoje pavadino geru žmogumi, bet blogu mokslininku. Bendramintį M. Biržišką palaikė B. Sruoga. Kritikos straipsnių bei esė paskelbė Sofija Čiurlionienė, Julijonas Lindė-Dobilas, J. A. Herbačiauskas, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti. Apie dailę ir vaizduojamojo meno aktualijas Bare rašė Ignas Šlapelis, Justinas Vienožinskis, A. Varnas.

Švietimo ministras Leonas Bistras buvo pažadėjęs „Dainavos“ bendrovei 25 000 litų subsidiją, bet teskyrė tik avansą. Ministerijos vadovui pasikeitus, o Baro leidėjams nevengiant kritikuoti valdininkų, paskola nebuvo suteikta. Žurnalas nuolat jautė lėšų stygių. Kita finansinės aklavietės priežastis – per didelė žurnalo kaina: ne kiekvienas inteligentas tuomet galėjo sau leisti prenumeruoti leidinį už 60 litų ar pirkti numerį už 6 ar 8 litus. Negana to, „Dainavos“ bendrovė poetui Kaziui Binkiui buvo suteikusi paskolą, kurios šis nesugebėjo grąžinti ir už tai buvo paduotas į teismą.

1925 m. rugsėjį Lietuvos žiniose pasirodė viešas F. Kiršos laiškas, kuriame Baro redaktorius apgailestavo dėl to, kad Lietuvoje kultūros leidiniai negali eiti be finansinės paramos. Nepaisant to, kad Barui Švietimo ministerija kas mėnesį skirdavusi lėšų spausdinimui apmokėti, po pusmečio žurnalas jau turėjęs „keletą tūkstančių deficito“. Ir netikėtai Ministerija pranešusi, kad nebešelps leidinio. Nesveika esą, kai kultūros, tautos dvasios ugdymo reikalus sprendžia valdininkėliai. Pašalpa literatūrai neturėtų būti kokios nors partijos malonė, bet būtinas reikalas, galbūt svarbesnis negu geležinkeliai…

Sunkią finansinę būklę žurnalo leidėjai bandė taisyti, rengdami literatūros vakarus. Lėšos už parduotus bilietus atitekdavo redakcijai. Pirmasis toks renginys įvyko 1925 m. rugsėjo 12 d. Tautos teatro rūmuose. Jame buvo perskaityti du pranešimai apie grožinės literatūros būklę Lietuvoje, padeklamuota naujausių eilių, paskaityta prozos, dainavo operos solistė.

Vakarų pelnas, deja, žurnalo neišgelbėjo. Pavėluotai, lapkritį, buvo išleistas 9/10 numeris. Jame buvo prašoma skaitytojų pranešti apie savo ketinimus 1926 metais prenumeruoti Barą. Leidiniui išsilaikyti reikėjo bent 1000 prenumeratorių, bet jų atsirado tik 55.

Antrasis vakaras Barui paremti buvo surengtas 1925 gruodžio 13 d. Kauno rotušėje. Vakaro metu F. Kirša papasakojo apie apgailėtiną tiek lietuvių literatūros, tiek redaguojamo žurnalo būklę, rašytojai paskaitė savo kūrinių. „Kaip girdėti, ligi Naujų Metų išeisiąs dar vienas dvigubas „Baro“ nr. Kitais metais eisiąs kas 3–4 mėn. storokomis knygomis“, – žadėjo A. Venclova „Lietuvos žiniose“. Bet leidėjų viltys žlugo, 11/12 numeris nebepasirodė. Leidinys bankrutavo. F. Kirša netrukus įsteigė tos pačios tematikos, bet mažesnės apimties Pradų ir žygių žurnalą.

Baras buvo vienas iš daugelio lietuviškų literatūros, meno ir kritikos leidinių. Nors gyvavo neilgai, bet paliko savo ženklą kultūrai skirtos periodikos istorijoje, įvykdė leidėjų pažadą suteikti erdvės lietuviškos literatūros talentams ir skirtingų pažiūrų kritikams atsiskleisti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi visi išėję Baro numeriai.

Literatūra

„Baro“ vakaras. Lietuvos žinios, 1925, rugs. 11, Nr. 202, p. 4.

Gudaitis, Leonas. Permainų vėjai. Vilnius: Vaga, 1986.

Jakštas, Adomas. Baras. Rytas, 1925, saus. 28, Nr. 22, p. 2–3.

Kirša, Faustas. Laiškas redakcijai. Lietuvos žinios, 1925, rugs. 11, Nr. 202, p. 4.

Redakcijos pasiteisinimas. Baras, 1925, nr. 1, p. 54.

Venclova, Antanas. Antrasis „Baro“ literatūros vakaras. Parašas: A. V. Lietuvos žinios, 1925, gruod. 17, Nr. 258.