Asociatyvi Pexels nuotr.

Nors pagal piramidines schemas veikiančios įmonės iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sąžiningos, prisijungus prie jų, kyla rizika prarasti savo pinigus ir įbristi į skolas. „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos teigimu, piramidinės schemos nėra nauja sukčiavimo forma, tačiau sukčių darbo metodai ir būdai nuslėpti tikruosius savo tikslus nuolat keičiasi.

2024 m. vasarą Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Čekijos, Lietuvos ir Lichtenšteino institucijos, bendradarbiaudamos su Eurojustu ir Europolu, panaikino sukčiavimo piramidės schemą, skirtą kriptovaliutų įrangos, pavyzdžiui, automatų ar kasimo, lizingui ir nuomai. Šią schemą sukūrusi grupuotė į savo veiklą galėjo įtraukti tūkstančius aukų, o padarytų nuostolių suma siekia 113 mln. eurų.

„Nors piramidinės schemos iš pirmo žvilgsnio atrodo gana įprastas verslas, iš esmės tai yra investicinis sukčiavimas. Piramidinės schemos veikia per esamus narius atvedant dar daugiau naujų narių. Prisijungę prie tokios schemos, žmonės moka už paslaugą ar narystę, o pritraukiantys daugiau narių gauna finansinės naudos. Pirmajam abonentui atsivedus dešimt naujų narių, jis iš kiekvieno uždirba tam tikrą sumą. Bet jei nauji žmonės savo ruožtu atveda kitus narius, uždirba ir jie, ir pirmasis prisijungęs. Dažnai vienintelės schemos pajamos yra vienkartinės arba mėnesinės šių dalyvių įmokos“, – aiškina Romas Čereška.

Jo teigimu, galiausiai nebeįmanoma įdarbinti tiek žmonių, kad tokia schema finansiškai išsilaikytų, ir ji žlunga. Todėl žmonės, kuriems žadama finansinė nauda, neteks ir šių, ir savo tariamai investuotų pinigų.

„Piramidės schemos turinys arba parduodami daiktai gali būti skirtingi. Daugelis tokių schemų gali net neturėti parduodamo produkto, ir tiesiog siūlyti investuoti. Taip pat populiarėja schemos, kur dalyviams siūloma nemokamai arba labai pigiai keliauti į egzotines šalis, leistis į kelionę kruizu. Tokių pasiūlymų populiarumą tikrai paskatino ir pastaraisiais metais išaugusios kelionių ir viešbučių kainos“, – teigia „Citadele“ banko atstovas.

Viena labiausiai pagarsėjusių piramidinių schemų pasaulyje – MMM schema. Importuotą technologinę įrangą pardavinėjusios Rusijos bendrovės MMM savininkai 1994 m. pradėjo pardavinėti įmonės akcijas, siekdami suformuoti „ponzi“ schemą, t. y., mokėti „dividendus“ seniems investuotojams už naujai investuotus pinigus.

2011 metais MMM aukų ieškojo ir Baltijos šalyse, siūlydama gyventojams padėti indėlius už itin dideles palūkanas. Sukčių reklama buvo rodoma ekrane virš Operos ir baleto teatro Vilniuje, kol galiausiai dėl įmonės apgaulingos veiklos į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos bankas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, investicinis sukčiavimas išlieka vienas pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje – trečiąjį 2024 m. ketvirtį tokiu būdu išviliota 1,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma siekė 2500 eurų.

Anot R. Čereškos, pagrindinis būdas atpažinti piramidinę schemą yra finansavimas.

„Schemos verbuotojai gali sakyti, kad įmonė užsiima įprasta verslo veikla, pavyzdžiui, parduoda prekes, siūlo mokymus ar organizuoja keliones, tačiau jei pagrindinis dėmesys skiriamas naujų narių įdarbinimui, siekiant iš to gauti pajamų, reikia būti budriems. Be to, daugelis piramidinių schemų savo tikrąją prigimtį slepia po tinklinės rinkodaros arba tiesioginio pardavimo terminais. Taip pat norėdami sukelti susidomėjimą, sukčiai gali pažadėti didelio uždarbio galimybes, jei asmuo prisijungs prie schemos. Tokie pasiūlymai dažniausiai būna per geri, kad būtų tiesa“, – teigia „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Anot jo, spaudimas greitai priimti sprendimą – visuomet yra tipinis pavojaus ženklas, išduodantis apie piktus sukčių kėslus. Jis pataria visuomet paieškoti daugiau informacijos apie įmonę internete, pavyzdžiui, įvairiuose forumuose ar socialiniuose tinkluose. O norint investuoti, verta naudotis seniai veikiančiomis, Lietuvos banko prižiūrimomis institucijomis.

„Citadele“ banko pranešimas