„Visi trokštame Lietuvos nepriklausomybės ir, kovodami dėl jos, daug aukų dedame, o mūsų narsioji kariuomenė ir kraują gausiai lieja. Bet galutinai įvyks ir sutvirtės, kada išgausime ne tik medžiaginę, bet ir mūsų dvasios nepriklausomybę, kada atsikratę nuo atmetamų ir svetimų mums kultūros priemonių (kalba, valdymo tvarka, mokykla ir t.t.), nutiesime mūsų tautos sielai platų kelią, kuriuo eidama ji neišblaškys savo pajėgų po svetimus kraštus, ir semdama gyvybės pradų iš savo prigimtosios dirvos įsiviešės, sutvirtės ir parodys pasauliui gražiausias savo ypatybes.

Atidaromoji sausio 27 dieną pirmoji Lietuvos Aukštoji Mokykla kaip tik bus mūsų tautai tas pirmasis, įmestas į tirštą druskos tirpinį, krislelis, kurs sutraukia aplink save išsklaidytas skystime mažas druskos daleles ir taisyklingai jas kraudamas, veikiai išaugina didelį ir gražų krištolą, kuris šviečia lyg deimantas. Taip ir mūsų Aukštoji Mokykla, tikimės, sutrauks išsklaidytas mūsų tautos dvasios pajėgas ir sudarys iš jų gražų, harmoningą ir stiprų vienetą, kurs įpins ir savo šviesų spindulėlį į bendrą pasaulio kultūrą.

Sunki yra pradžia, bet, matydami mūsų jaunuomenės mokslo troškimą ir mūsų visuomenės pasiryžimą iškovot tą dvasios nepriklausomybę, mes ramiai ir be baimės imamės sunkaus darbo, įkurdami pirmąją Lietuvoje Aukštąją Mokyklą ir tikimės, kad mūsų visuomenė, suprasdama šio darbo svarbumą, rems mus savo užuojauta.

Tebūnie sausio 27 diena linksma šventė, nes joje grendžiamas mūsų tautos dvasios nepriklausomybės pagrindas.“

Šitoks Aukštųjų Kursų Tarybos pranešimas 1920 m. sausio 27 d. visuomenės ir politikos dienraščio „Lietuva“ puslapyje anonsavo laisvos Lietuvos lietuviško aukštojo mokslo pradžią. Lietuvos Vyriausybei persikėlus į Kauną ir netekus Vilniaus Universiteto, susiimta aukštojo mokslo organizavimu Laikinojoje Sostinėje. Tebevykstant Nepriklausomybės kovoms, trūkstant resursų, mobilizuojant jaunimą, tai padaryti buvo sudėtinga. Bet sudėtingas darbas buvo atliktas ir prieš 105 metus, 1920 m. sausio 27 d., buvusioje (ir vėl būsimoje) gimnazijoje pradėjo veikti Aukštieji Kursai. Pirmoji laisvos Lietuvos aukštoji mokykla pastatą dalinosi su Steigiamuoju Seimu.

Steigiant Aukštuosius Kursus dirbo šviesūs žmonės, parengę kursų statuto projektą, svarstę visuomeninės aukštosios mokyklos steigimo planus ir galimybes: matematikas Zigmas Žemaitis (1884-1969), gamtininkas Tadas Ivanauskas (1882-1970), teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis (1878-1950), psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis (1881-1955), botanikas Liudas Vailionis (1886-1939), gydytojas Jurgis Alekna (1873-1952), inžinierius Kazimieras Vasiliauskas (1879-1957), filologas ir etnografas Eduardas Volteris (1856-1941).

Aukštųjų Kursų studentai mokėsi pagal universitetų nuostatas ir programas. Juose veikė šeši skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Į kursus įstojo 522 klausytojai, iš kurių 244 – tikrieji, turintys brandos atestatus. Paskaitas skaitė daugiau kaip 40 dėstytojų. Kursai buvo finansuojami mišriai: pusė lėšų buvo surenkama iš aukų, o likusias skirdavo Lietuvos Vyriausybė. Šiuose kursuose buvo parengti pirmieji mokslo darbuotojai, surinkti būsimi studentai, parengtas universiteto statuto projektas ir jie tapo pagrindu 1922 m. startuosiančiam Lietuvos Universitetui, vėliau tapsiančiam Vytauto Didžiojo Universitetu.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Seimo ir Aukštųjų Kursų pastatas Pirmojo pasaulinio karo metais ir Nepriklausomybės laikais. O taip pat muziejaus rinkiniuose saugoma Aukštųjų kursų Gamtos skyriaus tarybos posėdžių protokolų knyga, kurią galite pavartyti čia.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inform.