Povilo Sigito Krivicko nuotr.

Povilas Sigitas Krivickas, Vilnius, www.voruta.lt

Artėjo 2023-ieji – Vilniaus didžiojo 700 metų jubiliejaus metai. Jubiliejaus išvakarėse 2022 m. rugsėjo pabaigoje parašiau laišką tuomečiui sostinės merui Remigijui Šimašiui ir priminiau, kad pačiame Vilniaus istoriniame centre – Katedros aikštėje – stūkso didžiulis akmuo, skirtas mūsų sostinės 650 metų jubiliejui. Jį anuomet sugebėta paminėti bent tuo dideliu akmeniu iškertant skaičius ir Vilniaus vardą lotyniškomis raidėmis bei rusiškąja kirilica. Tokie jau buvo laikai.

       Akmenyje tarp skaičių 1323 ir 1973 esantis brūkšnelis rodo reiškinio arba žmogaus amžių, kaip ir antkapiniuose paminkluose. Taigi, ar neišeina, kad nuo 1973 metų Vilnius yra… miręs? Todėl kilo klausimas, ar nebūtų galima vietoj pašalintų rusiškų raidžių į tą keturkampę įdubą įstatyti naują plokštelę, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui? Arba gal paaiškinti šio akmens atsiradimo priežastį pagal Gedimino laiškus?

       Meras R. Šimašius stebėtinai greitai – per porą dienų – atsiliepė trumpu sakiniu: „Verta dėmesio mintis. Ačiū Jums!“ Liko, tikėtis, kad tuos žodžius sostinės vadovybė pavers kūnu iki Vilniaus įkūrimo 700 metų jubiliejaus iškilmių. Už tai be abejonės būtų buvęs dėkingas pats Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas bei vilniečiai ir mūsų sostinės svečiai, kurių protėviams buvo skirti valdovo laiškai, kvietę atvykti į mūsų kraštą.

       Deja… Nei ankstesnis meras, nei jį per rinkimus pakeitęs Valdas Benkunskas pažado taip ir neįvykdė. Pačioje Vilniaus širdyje tebedunkso milžiniškas riedulys, žymintis mūsų sostinės… mirtį po 650 nugyventų metų. Ką apie tai galvoja dabartinė miesto valdžia?