Laivyba. Asociatyvi Freepik nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Pamenate pamokančią lietuvių pasakėlę, užrašytą šiandien mūsų ignoruojamo Petro Cvirkos rinkinyje „Nemuno šalies pasakos“ dar 1947 m., kaip genys eglę kirto? Moralas jos toks: ne tas yra didis ir galingas, kas garsiai šaukia, o kas iš tikrųjų įdeda pastangų…

Ją prisiminiau šiandien, kai pasakos moralą galimą pritaikyti didžiojoje politikoje. Ypač jis tinka Donaldui Trumpui – 47-ajam Amerikos prezidentui, pakėlusiam visą pažadų ir grasinimų audrą. Apie tai rašoma išties nemažai, bet įvairūs politologai ragina neskubėti vertinti jo iššaukiančios retorikos, o palaukti, kas iš tikrųjų tą eglę nukirs… Jei nebus per vėlu.

D. Trumpas ne tik švaistosi grasinimais. Jis jau pradėjo migrantų grąžinimą į kilmės šalis, Meksikos įlanką pervadino į Amerikos, Danijos premjerei pakartojo savo įžūlius planus užimti Grenlandiją ir t.t. Tiesa, santykiuose su Kinija ar Rusija, ypač dėl galimų derybų karo Ukrainoje, ne viskas eina kaip sviestui patepta. D. Trumpas mato, kad Putinas – kietas riešutėlis, dar kietesnis negu jo išliaupsintas raketų kompleksas „Orešnik“. Įdomiausia, kad šiame naujame pasaulio padalijime Kyjivas paliekamas laukti sprendimo už durų…

Dar vienas D. Trumpo pažadas jau tampa realybe. JAV nuo vasario 1 d. įveda naujus importo tarifus: prekėms iš Kinijos – 10 proc., iš Meksikos – 25 proc. ir nuo vasario 18 d. naftos produktams iš Kanados – 10 proc. Nauji tarifai numatyti ir prekėms iš ES šalių, kurios, esą, neperka amerikietiškų automobilių, tačiau prezidentas neatskleidė skaičių. Meksika baudžiama už blogą imigracijos į Ameriką kontrolę, Kanada – dar ir už narkotiko fentanilio srautą į JAV. Pridursime, kad 75 proc. Kanados eksporto tenka šiai kaimynei.

Briuseliui D. Trumpo ketinimai taip pat kelia nemažą rūpestį, juo labiau, kad jis Europos Sąjungą sąmoningai tapatina su NATO. Pirmadienį susitikę ES vadovai pradėjo karštą diskusiją, kaip atsispirti JAV grasinimams, sujungiant minėtų dviejų organizacijų jėgas. Londono „The Economist“ nurodo, kad pirmuoju smuiku čia veržiasi groti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris jau anksčiau sakęs, jog NATO išgyvena „smegenų mirtį“, ir priminęs, kad 1965 m. Charles de Gaulle‘o sprendimu Paryžius jau buvo pasitraukęs iš Aljanso. Todėl šiandien, kai kyla dar ir Vašingtono grėsmė, „golistai“ ragina Europos šalis didinti išlaidas gynybai ir net kurti savo ginkluotąsias pajėgas. Yra sukurtas Lenkijos vadovaujamas klubas „NATO visų pirma“, ir ši šalis vienija Šiaurės bei Vidurio Europos valstybes, įskaitant Lietuvą. Bet birželį susitikę NATO lyderiai turėtų konstatuoti, kad planuotas 3,5 proc. gynybos išlaidų lygis jau atsilikęs nuo realybės (dvi iš keturių didžiausių ES šalių jai leidžia vos pusantro proc. BVP)…

D. Trumpas užsimojo plačiai. Dar vienas jo iššūkis – šįkart BRIKS susivienijimui, kurį sudaro Pietų Afrikos Respublika, Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. Pernai prie jų prisijungė dar keturios, o šiemet ketina prisidėti aštuonios. TVF skelbia, kad BRIKS dalis, apimanti 3,5 mlrd. planetos gyventojų, pasaulio ekonomikoje pasiekė 28 proc. D. Trumpas įsiutęs, kad susivienijimas ketina atsisakyti dolerio ir galbūt įsivesti savo apyvartos valiutą.

Ekonomistai pastebi, kad D. Trumpo kursas į „auksinę erą“ – tai iššūkis globaliai ekonominei sistemai, kurią reguliuoja pasenusi Pasaulinė prekybos organizacija (PPO). Bet jis gali sukelti prekybos karus tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų posūkis nuo tokios ekonomikos prasidėjo po 2008 m. finansų krizės, kai jos „virusas“, esant glaudžioms šalių ekonomikoms, persidavė viena kitai lyg tas COVID-19. Šiuo požiūriu globalizacija pakišo koją nacionalinėms vyriausybėms.

Karas gresia ir su ES. „Mes ketiname įvesti muitus mikroschemoms. Taikysime muitus plienui, taip pat lustams ir su lustais susijusiems dalykams, tarifus naftai ir dujoms. Tai įvyks labai greitai, manau, apie vasario 18 d.“, – vardijo D. Trumpas.

Nėra abejonių, muitų įvedimas pakenktų ir Lietuvai. Ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad JAV dėl išaugusių kainų sumažėtų ne tik lietuviškų, bet ir europietiškų prekių paklausa, taip pat Lietuvoje gaminamų tarpinio vartojimo produktų poreikis. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. visos šalyje pagamintos produkcijos. Daugiausia išvežame mineralinių produktų (40 proc.), taip pat chemijos gaminių (13 proc.), baldų (11 proc.).

Ką gi, pasaulis jau susipriešina ne tik griaudžiant pabūklams, bet ir skelbiant ekonominius karus.