Šių eilučių autorius savo auka prisidėjo puošiant  bazilikos langus vitražu. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos zakristijono nuotr.

Zigmas Tamakauskas, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, Kaunas, www.voruta.lt

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje sausio 26 dieną po 11 val. šv. Mišių Konferencijų salėje įvyko įdomus ir prasmingas  renginys, skirtas poeto, vertėjo, literatūros kritiko, Vytauto  Didžiojo universiteto garbės daktaro ir Lietuvos  nacionalinės premijos laureato Alfonso Nykos-Niliūno atminimui.   

Pakviesdamas į šį minėjimą bazilikos klebonas Kęstutis Rugevičius pabrėžė, kad bažnyčiose vykstantys kultūriniai renginiai augina žmogaus vidų, taurina patį žmogų, dar labiau jį priartina prie amžinojo Gėrio Šaltinio.

Minėjime dalyvavo Nacionalinio  Kauno dramos teatro aktorius, tarptautinio teatro festivalio „Kontakt“  laureatas Dainius Svobonas, smuikininkas Darius Krapikas bei išeivių rašytojų  gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja, ilgai bendravusi su poetu – dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Jos dėka ir poeto A. Nykos-Niliūno archyvas buvo pargabentas į Lietuvą, saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Pasak dr. V. Babonaitės-Paplauskienės, Nyka-Niliūnas visada vadovavosi dekalogu, krikščioniškomis moralės normomis, vertino grožį ir  jį kūrė.

Po minėjimo kartu su buvusiu miesto vicemeru dr. profesoriumi Algimantu Kurlavičiumi pabendravome su šios bazilikos klebonu egzorcistu Kęstučiu Rugevičiumi,  kanauninku dr. Robertu Pukeniu ir aktyviai dalyvaujančiu parapijos veikloje Antanu Urbonu. Jiems įteikėme Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo ir Tarptautinės komisijos, primenančios istorinę Atmintį, Padėkos raštus.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas Kęstutis Rugevičius įteikė prisiminimo žymenį šių eilučių autoriui, savo auka prisidėjusiam puošiant  bazilikos langus vitražu.

Kunigas Kęstutis Rugevičius 26-erius metus sėkmingai, bažnyčios bendruomenės mylimas, kunigavo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Nuo 2022 metų vasaros, vyskupo nurodymu, yra  Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas, perėmęs šios bažnyčios vadovavimo vairą iš daug nusipelniusio šiai šventovei monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus rankų. Čia jis įvedė naują tradiciją: po šventų Mišių su kiekvienu atsisveikinti asmeniškai paspaudžiant ranką ir padėkojant už dalyvavimą Mišių aukoje.

Kanauninko dr. Roberto Pukenio, turinčio rezistento statusą, gyvenimo kelias yra daug įvairesnis, susijęs ne tik su kunigyste, bet ir su vaižgantiniškos dvasios  visuomeniniu darbu,  nuolatiniu savo mokslinių galių ir veiklos sklaida. 1983 m. jis  įsigijo teologijos licencijatą, parašęs knygą „Katalikiška asketinė literatūra lietuvių kalba iki 1905 m.“ Lietuvos Atgimimo laikotarpiu kunigas Robertas Pukenis stengėsi rūpintis grįžtančiais tremtiniais, jų kūrybiniu palikimu. Kruopščiai rinko tremtinių prisiminimus ir poeziją, kuri buvo išleista rinkiniuose „Nemuno vaga“. Pasižymėjęs geru plunksnos valdymu, redagavo mėnesinį žurnalą „Lietuvos aidai“, gyvavusį nuo 1987 iki 1989 metų vasaros, atkūrė Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Panevėžio skyrių.

1989 metais paskirtas klebonu į Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios apleistą pastatą, jį kapitaliai suremontavo, išpuošė šventorių su žuvusių laisvės kovotojų ir tremtinių  ženklais – tautodailininkų sukurtais meniniais kryžiais, spinduliuojančiais Prisikėlimo saulutėmis, sovietinės okupacijos aukų Atminimo sienele ir kitais patriotinio turinio paminklais. Roberto Pukenio iniciatyva, sutelkiant tikinčiųjų paramą, trys sovietiniais metais uždarytos bažnyčios vėl atgimė – virto Gerąją Naujieną skelbiančiomis  šventovėmis.

Norėdamas gausinti savo žinias, nerimstančios dvasios kunigas R. Pukenis 1992-1997 m. studijavo Romoje Laterano popiežiškajame universitete bažnytinę ir civilinę teisę. Komisija, aukštu pažymiu įvertinusi jo parašytą  mokslinį  darbą „Vatikano ir Rusijos santykiai XX a.“ suteikė jam bažnytinės ir civilinės teisės daktaro laipsnį. Tačiau mokslo siekiančiai sielai to neužteko. Gyvendamas Italijoje, 1997-2002 m. studijavo italų teisę Lumsos universitete. Ten apsigynęs doktoratą  iš romėnų teisės, tapo civilinės italų teisės daktaru.

Grįžęs į Lietuvą, R. Pukenis  buvo paskirtas Kauno bažnytinio teismo pirmininku.   Netrukus Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pakvietė jį į  Panevėžį vyskupo generalvikaro pareigoms. Švenčiant kunigystės 25-metį jam buvo suteiktas Garbės kanauninko laipsnis. Buvo  išrinktas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos pirmininku.

Kanauninkas Robertas Pukenis savo įgytas mokslo žinias stengėsi paskleisti ir jaunimui: dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete bei Politologijos  ir diplomatijos institute tarptautinę ir romėnų teisę bei kanonus. Buvo Katalikų teologijos fakulteto Bažnytinės  teisės katedros vedėjas, respublikinių konferencijų „Šiuolaikinio jaunimo rengimas šeimai: patirtis ir uždaviniai“ bei „Šeimos kaip vertybės samprata šiuolaikinėje visuomenėje“ organizacinio komiteto pirmininkas.

Dabar kanauninkas dr. Robertas Pukenis yra Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos rezidentas, Lietuvos Nepriklausomųjų  Rašytojų Sąjungos narys   ir savo gimtojo miesto – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos Garbės galerijos narys, rašo eilėraščius, publicistinius straipsnius, rūpinasi įžymių Lietuvos kunigų, prisidėjusių prie Bažnyčios ir mūsų Valstybės stiprinimo ir darnos, enciklopedijos išleidimu.  Yra keletą    išleistų knygų autorius.  Netrukus turėtų pasirodyti R. Pukenio  parašyta nauja knyga „Pažado žemė“, kurioje autorius aprašo  istorinius, socialinius ir politinius Izraelio valstybės bruožus Izraelio ir Palestinos konflikto kontekste. Knyga bus išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

Artėjančios Vasario 16-osios šventės proga  garbiems dvasininkams – kunigui Kęstučiui Rugevičiui, kanauninkui Robertui Pukeniui, aktyviai dalyvaujančiam parapijos  sielovados veikloje Antanui Urbonui ir kitiems mūsų tautos dvasinių vertybių saugotojams bei puoselėtojams, linkime kuo geriausios sveikatos ir ištvermės tęsiant Jūsų kilnių darbų kelią.