Vysk. Motiejus Valančius. Epaveldas.lt nuotrauka

Algirdas Almantas, www.voruta.lt

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų turtingo valstiečio šeimoje. Išėjęs Varnių seminariją, baigė Vilniaus universiteto vadovaujamą Vilniaus Vyriausiąją kunigų seminariją. 1828 m. Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas bažnytinės hierarchijos vietas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, o nuo 1875 m. – Žemaičių vyskupas. Valančius mirė 1875 m. gegužės 17 d.

Valančius, tapęs vyskupu, išvystė plačią visuomeninę veiklą: steigė parapines mokyklas, bibliotekas, blaivybės draugijas, rūpinosi lietuviškų raštų leidimu ir platinimu liaudyje. Ši jo veikla kartu turėjo reikšmės liaudies švietimui, lietuvių nacionalinio sąmoningumo kėlimui.

Valančius plačiai pasireiškė ir kaip literatas. Dar 1848 m. jis išspausdino istorinį 2 tomų veikalą „ Žemaičių vyskupystė“. Čia davė daug svarbių Lietuvos istorijos žinių. Valančius taip pat rinko lietuvių tautosaką. Išleido smulkiosios tautosakos rinkinį „ Patarlės žemaičių“. Parašė šiuos grožinės literatūros kūrinius: „Vaikų knygelę“(1864), „Paaugusių žmonių knygelę“ (1868), „Palangos Juzę“ (išsp. 1869m.), „Pasakojimą Antano tretininko“ (1872). Žymiausias Valančiaus grožinis kūrinys yra „Palangos Juzė“. Apysakoje jaučiama Valančiaus meilė lietuvių liaudžiai, jos kūrybai. Kūrinio pradžioje įrašytas motto: „Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščioja tikra išmintis“. „ Sukurdamas gyvą, individualų personažą, nupiešdamas ryškių, konkrečių kasdienės tikrovės vaizdų, Valančius stojo į realizmo kelią, kuriuo vėliau ėjo geriausieji lietuvių rašytojai.“ 1

Asmenvardžių apžvalga

Asmenvardžių tyrinėjimas, vadinamoji antroponimika – tai tik viena iš onomastikos sričių. Onomastikos problemos nagrinėjamos ir lietuvių  (J. Dumčius,  J. Jurkėnas, K. Kuzavinis, B. Savukynas, Z. Zinkevičius, A. Vanagas) mokslininkų.

Lietuvių antroponimų tyrinėjimui pamatus padėjo dar K. Būga. Nemažai lietuviškų vardų 1933 metais „Gimtojoje kalboje “ (4,5,8-10 sąs.) pateikė A. Salys, o 1971 m. K. Kuzavinis ir B. Savukynas paskelbė „ Lietuvių vardų etimologinį žodyną “, kuriame sudėta daugiau nei 2000 vardų. Tačiau galima teigti, kad lietuviškieji asmenvardžiai tik tepradėti tyrinėti. O juos ištirti labai svarbu. Profesorius Z. Zinkevičius yra tuos nuomonės, kad „ neištyrus asmens vardų, praktiškai neįmanoma tyrinėti Lietuvos vietovardžių, visų pirma gyvenviečių pavadinimų, kurių didžioji dalis yra asmenvardinės kilmės “ 2

Apie 300 000 asmenvardžių turi sukaupęs  Lietuvių kalbos ir literatūros institutas.

Prieš keletą metų Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedroje pradėti inventorizuoti personažų vardai, pavartoti lietuvių rašytojų kūriniuose. Parašyti diplominiai darbai: „Vardai J. Baltušio„ Raštuose“ (I. Žakevičienė, 1975), „Vardai P. Cvirkos „Raštuose“ (B. Aleinikova,1976), „Vardai A. Vienuolio „Raštuose“ (B. Gudaitienė, 1977) ir „Vardai Žemaitės „ Raštuose“ ( A. Siriūnienė, 1977).

Šiam darbui vadovavo Universiteto profesorius V. Urbutis. Jis jau 1975 m. šio straipsnio autoriui, V kurso studentui,  pasiūlė rinkti asmenvardžius iš Valančiaus knygos  „Žiwatai szwętuju…“ 1858 m. leidime specseminariniam darbui.

„Asmenvardžiai M. Valančiaus religiniuose raštuose“ – panašaus pobūdžio darbas. (Čia medžiaga rinkta tik iš dalies Valančiaus raštų – religinių, nes aprėpti visą gausybę jo pavartotų antroponimų viename diplominiame darbe neįmanoma.)

Pagrindinis šio darbo tikslas buvo sudaryti Valančiaus religinių raštų asmenvardžių žodyną. Medžiaga žodynui paimta iš pirmųjų Valančiaus religinių raštų leidimų.

Bendra Valančiaus religinių raštų charakteristika

 Pirmieji raštų leidimai saugomi Vilniaus universiteto senųjų raštų saugykloje – Smuglevičiaus salėje, kur, beje saugomas M. Mažvydo „Katekizmas“. (Į ją patekti išduotas leidimas su dviejų profesorių – V. Urbučio ir vėliau recenzento J. Palionio parašais). Išanalizavus paaiškėjo, kad saugomos 29 įvairios apimties (nuo 2 puslapių iki 100 p.-17 knygų, nuo 200p. iki 700 p.-12 egz.) knygos. Surašyti iš knygų ir knygelių visus vardus su sakiniais reikėjo į atskirus lapelius. Norint  tai atlikti, teko susikurti visų 29 knygų originalių pavadinimų sutrumpinimus: AP (Aktas ir poterej…, ABB  (Apej brostwa blaiwistes…ir t.t iki ŽS (Žiwataj Szwęntuju…). Be to, reikėjo ir kitokių sutrumpinimų: a (aukštai), v (viduryje), ž (žemai) knygos puslapyje, visų pavartotų linksnių lotyniškų pavadinimų trumpiniai: nom.-nominativus-vardininkas…voc.-vocativus-šauksmininkas, sg.- singularis- vienaskaita, pl.-pluralis-daugiskaita, k.-kartai, ženklas prie skaičiaus, žymintis, kiek kartų vardas pavartotas. Be šių sutrumpinimų žodyno tekstas būtų nesuvokiamas. Todėl darbas užtruko 1,5metų! Surinkta per 1300 vardų.

Leidžiant knygas produktyviausi buvo 1850-1870 metai. Aprobatas pasirašydavo  lenkiškai (Maciej Wolonczewski) ir lotyniškai (Mathias Wolonczewski). Raštus leido ir kitų (J. Zavadzkio, J. Moncevičiaus, E. Vaikinio ir K.) lėšomis. Nemaža Valančiaus religinių raštų dalis buvo vertimai, pvz.„ Apej sekima Jezaus Kristaus Kningas Kietures“. Ši knyga Vilniuje buvo išleista 1852 m. J. Jablonskis ,recenzuodamas šio vertimo vėlesnių laidų leidimą, rašė: „ M. Valančius, kaip anais laikais, mūsų kalbą mokėjo, žinoma, gerai “ 3  Kai kuriems vertimams Valančius yra parašęs pratarmes. Iš jų matyti, kad autoriui rūpėjo lietuvių kalba. Pavyzdžiui 1860 m. giesmyno „Kantyčkų“  pratarmėje jis rašė: „ Kartkartiemis  išspausdintas  arba iszdrukawotas Žemajcziu Kantyczkas, tejp ilgajniu par nepriwejzieima pasigadina, jogiej daug giesmių ir pargiedoti negaliama buva (…) Wis taj regiedamas: pajeczkojau senowes gadines Kantyczku, su atidi parwejziejau irisznauje Wilniuj iszpaudinau“ 4

M. Valančius pats yra parašęs keletą religinio turinio kūrinių. Ypač reikšmingi jo „ Žiwataj szwętuju, tu kuriu wardajs žemaiczej už wis gieb wadinties…“, kur aprašyti 62 šventųjų gyvenimai (1858m. 280 p.).

Daugiausia Valančiaus religinių raštų išspausdinta J. Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje (15 knygų). Šias knygas yra spausdinusios ir kitos Vilniuje veikusios spaustuvės: A. Dvarčiaus (3 kn.) ir A. Marcinovskio. Be to, dalį šių raštų yra išspausdinusi Albregso spaustuvė Tilžėje (7 kn.).

Gana didelis tuo metu buvo šių raštų tiražas: 40 000 egzempliorių buvo išspausdinta 16 p. knygelė „Apej brostwą blaiwistes arba nususituriejma“. Kitų tiražas 10 000 ir mažesnis. Kai kurios sulaukė 11-os leidimų, kitos – 6,4,3 ir mažiau.

Žodyno sandara

Vardai žodyne dedami abėcėlės tvarka. Į vieną lizdą rašomi vardai visų asmenų, pavartotų tuo pačiu vardu. Jie išdėstomi pagal vardo pavartojimo dažnumą (jo mažėjimo tvarka, pvz.: Jonas 1. apaštalas (131 k) 2. vyskupas, šventasis ( 43 k) , 3. prancūzas kunigas (32 k) ir t.t. Jei vienas asmuo turėjo du vardus, rečiau vartojamas antras vardas įtrauktas pagal alfabetą į atitinkamą vietą, o prie pagrindinio vardo pažymėta nuoroda dar žr. Deminutyvai (jei jų yra) pateikiami po visų vardo formų to asmens, kuris tik buvo taip vadinamas.

Žodynas darbe užima 312 mašinraščio (spausdinta 1978 m.) lapų. Visa apimtis 350 lapų.

Diplominio darbo pradžioje trumpai apžvelgiami Valančiaus religiniai raštai, po to panagrinėtos jo vardų formos, apžvelgiamas svetimų ( antikinių ir kitokių) vardų lietuvinimas, paliesti fonetikos ir rašybos reiškiniai, asmenvardžių darybos ir kaitybos klausimai, aptariamos tarmiškos asmenvardžių lytys.

Išvados

Skirtingai nuo grožinės literatūros kūrėjų, M. Valančius, rengdamas religinius raštus, buvo suvaržytas, negalėjo pats pasirinkti personažų vardų, nes aprašė daugiausia vienų ar kitų šventųjų gyvenimus, vertė religinio turini dokumentus.

Beveik visą žodyną sudaro vadinamieji krikščioniški vardai, vartoti šimtmečiais įvairiuose Europos, Mažosios Azijos ir Afrikos kraštuose, todėl vardų formos labai įvairuoja. Neabejotina, kad Valančiaus indėlis į lietuvių asmenvardžių norminimą yra tikrai didelis.

 Galima išskirti dažniausiai pavartotus vardus . Populiariausias vyrų vardas, matyti visais laikais buvo Jonas.Net 51 asmuo pavadintas šiuo vardu. Pagal populiarumą vyriški vardai išsidėsto šia tvarka: Petras-( 27), Aleksandras-(21), Antanas ir Jokūbas-(po 17), Pranciškus- (14), Grigalius ir Maksimas -(po 13), Juozapas, Povilas ir Simonas -( po 12), Liudvikas-(11), Klemensas-(10).

Populiariausias moteriškas vardas – Marija (34). Mažėjimo tvarka – Elžbieta ir Kotryna – (po 16), Ona ir Pranciška – ( po 13) ir t.t.

Literatūra

 1. Lietuvių literatūros istorija, II t., V. 1958, p. 51

 2. Z. Zinkevičius Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. V., 1977, p. 3.

 3. J. Jablonskis Rinktiniai raštai. T.2, V., 1959, p.364

 4. Kantyczkas arba kninga giesmių, V., 1852, p. 4