Asociatyvi Freepik nuotr.

Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt

Jei niūrios mintys tave apniks,

Nenuleisk sutrikęs nosies.

Liūdesys pamažėlio pranyks;

Jei išmintim senolių vaduosies.

Sakė jie – nepaskęsk liūdesy,

O suimki save į nagą,

Nes ne vienas šioj žemėj esi,

Nesijausk, kaip atstumtas nabagas.

Juk turi draugų būrį gausų

Nuo jaunystės, profesijos brolių.

Tai iš jų pagalbos sulauksi

Ir pradžiugęs sugrįši namolio.

O namuos lauks žmona ir vaikai,

Apsidžiaugs tėvą linksmą pamatę.

Ir tikės, kad ateina laikai

Geresni, nei buvo matyti įpratę.