Asociatyvi Freepik nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Donaldas Trumpas pasižymi tuo, kad nejaučia jokios atsakomybės už savo retoriką. Nei už taikos atkūrimo Ukrainoje terminus, nei už stačiokiškus akibrokštus Volodymyro Zelenskio atžvilgiu, nei už savo artimiausių padėjėjų pasisakymus.

D. Trumpo pateisinimai Putino veiksmų tik paskatina šį plėsti agresiją. Automatinis verslo derybų taktikos perkėlimas į pasaulinę politiką, kuo Amerikos vadovas pasigyrė, visiškai netinkamas manevras krizės atvejais, o ypač Rusijos kare prieš Ukrainą.

Kai kas tai vadina ne D. Trumpo „klaida“, ne politinio „chamizmo“ įsigalėjimu, bet Baltųjų rūmų taktika. „Politico“ nuomonių redaktorius ir apžvalgininkas Jamie’is Dettmeris rašo, kad kruvinas Rusijos smūgis Sumams, kai žuvo 35 žmonės ir apie pusantro šimto sužeista, nėra „apgailėtina klaida“ ar nelaimingas atsitikimas. Tai dar vienas ilgalaikės Rusijos karinės taktikos pavyzdys, ir Vašingtonas tai puikiai žino ir jį toleruoja „vardan derybų“. Ne tik užfiksavo, bet D. Trumpas visą savo kritiką nukreipė į V. Zelenskį, esą pradėjęs su Rusija karą jis tikėjosi amerikietiškų raketų, betgi Rusija dešimt kartų galingesnė…

Kaip sakoma, logika pakerta kojas. Vašingtonas neketina pasirašyti G7 deklaracijos ir pasmerkti šį rusų išpuolį. Moralė? Tarptautinis teisingumas? Šiai D. Trumpo administracijai tokios sąvokos bereikšmės. Politologas Linas Kojala pastebi vieną dėsningumą: D. Trumpo komentarai greitai keičiasi, priklausomai nuo jo komandos veiksmų. Antai, po Witkoffo susitikimo su Putinu jis pareiškė, kad žinąs, ko nori Putinas „nuolatinei taikai pasiekti“, ir pakartojo, kad Kremliaus reikalavimų sąraše yra Ukrainos narystės NATO siekio atsisakymas. Kovo pabaigoje po pokalbio Baltuosiuose rūmuose su Suomijos prezidentu Stubbu D. Trumpas plokštelę staiga apvertė ir pareiškė, kad Putinas jį pradeda „užknisti“.

Tačiau tikėtis, kad Baltuosiuose rūmuose jam kyla kažkokia opozicija, neverta. „Valstybės sekretorius Marco Rubio, taip pat pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas kur kas skeptiškesni susitarimo su Putinu atžvilgiu. Viešai jų pozicija pernelyg neišsiskiria – kitaip išlikti administracijoje būtų sunku“, – Facebook paskyroje rašo L. Kojala. Padėtis administracijoje primena tarpusavio santykius Putino komandoje. Joje atmosfera kaip pas Staliną: išsakysi kitą nuomonę – būsi išmestas arba bent paskelbtas „užsienio agentu“. Štai kodėl susėdę aplink D. Trumpą jo šalininkai tik linkčioja galvomis, o JD Vance‘as atvirai liaupsina Putino politiką. Tada jam per petį paploja prezidentas…

Ką daryti? Kyjivo padėtis nepavydėtina. Rusija didina spaudimą, D. Trumpas vis labiau nusivilia savo nepavykusiais pažadais, o ukrainiečių jėgos senka. Kol kas JAV pratęsė sankcijas Rusijai, gi ES tebetrypčioja vietoje, ir 17-ojo sankcijų paketo, kuris suvaržytų Rusijos energetinių išteklių pardavimą Europai, skelbti neskuba. Vakarų taikdarių siuntimo į Ukrainą idėja pakibo ore, milijardinę paramą Kyjivui blokuoja nepaklusniosios ES narės…

Kas belieka Lietuvai? Mažiau dairytis į bendro sutarimo nerandantį Briuselį, nedeklaruoti viską lemiančios strateginės partnerystės su sąjungininkais, ypač JAV, nepataikauti Kinijai, o rūpintis savo saugumu ir gynybine galia. Stiprinti gynybinius pajėgumus turėtų tapti pagrindiniu tikslu. Tai turėtų nuslopinti tarppartinius nesutarimus, bjaurią Putino šalininkų retoriką ir, perfrazuojant žinomą posakį, įsitikinti, kad – ir vienas lauke karys.