Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje, 2012 m. vasario 15 d., pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus. 

Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Nuostatai, kad nepaisant sunkios ekonominės valstybės situacijos reikia siekti iki 2018 m. įgyvendinti Tautos namų idėją, 2011 m. birželio mėn. įvykusio pasitarimo metu pritarė ir Vyriausybės kancleris.Pirmasis Tautos namų idėją 1907 metais pristatė J. Basanavičius. Šią idėja taip pat puoselėjo modernios Lietuvos valstybingumo kūrėjai – Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai ir kiti. 1911-1912 metais už suaukotas lietuvių bendruomenės lėšas buvo įsigytas Pamėnkalnis (Tauro kalnas), kuris iki šiol išliko visuomeninės paskirties.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metais atgimė ir Tautos namų idėja, apie kurią primena 2007 m. vasario 16 d. atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai, kurie turi tapti daugiafunkciniu kultūros centru su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.

Dmitrijaus Radlinsko (fotodiena) nuotr.