Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius

2013 m. balandžio 6 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyko publicisto Viliaus Bražėno (1913–2010) 100–ųjų gimimo metinių minėjimas. Jį organizavo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pjėgumus Koordinacinė taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS).

Pirmoji renginio dalis prasidėjo 9. val. ryto šv. Mišiomis Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Po to buvo padėtos gėlės Lukiškių aikštėje prie kryžiaus, buvusių KGB rūmų, paminklo „Žinia“, Lietuvos laisvės kovotojų memoriale N. Rasų kapinėse ir prie V. Bražėno kapo Sudervės kapinėse.

10–11 val. Karininkų ramovėje vyko LLKS narių ir rėmėjų registracija.

11 val. prasidėjo LLKS (valdybos pirmininkas – Jonas Burokas) ataskaitinis susirinkimas, vyko sveikinimai, apdovanojimai, naujų narių priėmimas.

14–15 val. vyko kavos pertraukėlė.

Antroje renginio dalyje, t. y. 15 val. vyko V. Bražėno 100–ųjų gimimo metinių minėjimas (vedantysis – Lietuvai Pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis). Jame buvo rodomas video filmas apie V. Bražėną bei vyko jo knygos „Kova dar nebaigta“ sutiktuvės (pranešėja prof. Ona Voverienė).

V. Bražėnas gimė 1913 m. balandžio 6 d. Rygoje, o mirė 2010 m. spalio 3 d. Vilniuje). Jis – Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, feljetonistas, paskaitininkas, operos solistas (tenoras). V. Bražėnas buvo nacionalistas, tautininkas, patriotas, žygeivis, laisvės karys.

1922 m. su tėvais persikėlė gyventi į Lietuvą. Vytauto Didžiojo universitete studijavo elektrotechniką. 1937 m. baigė Karo mokyklą. 1926 m. Kelmės progimnazijoje tapo skautu.

Dirbo Energijos, Verslų ūkio valdybose. 1939 m., prasidėjus karui, buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenės ryšių batalioną Kėdainiuose. Vokiečių okupacijos metais talkino pogrindžio organizacijos „Lietuvos laisvės kovotojų‘‘ veiklai. 1944 m. Sedos kautynių prieš sovietus būrio vadas. Vėliau emigravo į Vakarus.

Vokietijoje kartu su kitais atkūrė korporaciją „Vytis“. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Studijavo Bridžporto inžinerijos institute. Iki 1976 m. dirbo elektrotechnikos bendrovėse.

Į Lietuvą grįžo 2002 m.

V. Bražėnas iki pat gyvenimo pabaigos išliko nuoseklus antikomunistas ir antiglobalistas. Kritikavo Europos Sąjungą ir NATO. Buvo įsitikinęs, kad Lietuva privalo būti tautine valstybe. Nepaisant itin garbaus amžiaus išlaikė šviesų ir aštrų protą bei gerą stilių.

V. Bražėnas 1937 m. apdov anotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu; 1938 m. – skautų „Lelijos“ ordinu; 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordinu; 2004 m. – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“; 2005 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu; 2006 m. – Atsargos karininkų sąjungos medaliu; 2007 m. Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio I-ojo laipsnio partizanų žvaigžde.

Už kovą Lietuvos laisvės byloje pasaulyje, JAV Lietuvos atgimimo sąjūdžio suvažiavime 1986 – 10 – 04 V. Bražėnas išrinktas garbės nariu.

Jo bibliografijoje šie vaikalai: Nuomuotos šypsenos (feljetonų rinkinys) 1948 m.; Kalorijos ir doleriai (feljetonų rinkinys) 1952 m.; Sąmokslas prieš žmoniją (publicistika) 1975 m.; Nauja pasaulio santvarka? Lietuva ir pasaulis iš JAV dešinės žiūrint (publicistika) 2000 m.; Po dvylika vėliavų. Tarp tironijos ir laisvės (autobiografinė knyga) 2005 m.

Karininkų ramovėje 17–17, 45 val. vyko koncertas, o 18–20 val. – vakaronė.

Karininkų ramovės Didžiosios salės prieškambaryje vyko Romo Petro Šaulio fotoparoda.

R. P. Šaulys gimė 1941 m.gegužės 15 d., Želvos miestelyje. Vaikystę praleido Ukmergėje. Priklauso katalikų konfesijai. Jis – politinio kalinio sūnus, 22 metus gyveno, mokėsi tolimojoje Šiaurėje, Komijoje, Tiumenėje. Su lietuviais ir kitų tautų žmonėmis taigoje pastatėme naftininkų miestą. Nepartinis. Tarnavo sovietinėje armijoje. Į lietuvą grįžo 1980 m.

Turi daug gerų sumanymų, projektų. Vienas iš jų – Veprių bažnyčios bokšto varpinės, kuris vokiečių buvo susprogdintas 1944 m. atstatymas. Savo lėšomis su šeima (žmona Gražina ir dukra Žaneta) Vepriuose atkūrė „Baltojo kryžiaus“ (1722 m.), „Nukryžiuotojo“ skulptūrą ir istorinį paminklą Veprių Kalvarijų 161 m. sukaktį paminėti.

R. P. Šaulys dalyvavo fotoparodose Vepriuose, Ukmergėje, Kaune, Vokietijoje, Čikagoje (JAV). Dabartiniu metu dirba foto – kino klubo „Horizontas“ valdyboje, yra Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos narys, čečenų vaikų našlaičių rėmimo grupės pirmininkas, Ukmergės r. Visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“ direktorius.

A. ir J. Lesių asmeninio archyvo nuotr.

Nuotraukose:

1. Vilius Bražėnas (A. Žižiūno nuotr., A. R. Šakalio pieš.)

2. Prof. Vytautas Lansbergis

3. Prof. V. Landsbergis (kairėje) ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

4. Prof. Ona Voverienė

5. LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis (kairėje, teikia apdovanojimą) ir LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas

6. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas‘‘ pirmininkas Algimantas Masaitis ir buvęs etnografinių dainų ir šokių klubo „Raskila‘‘ vadovas Rimas Matulis

7. Fotoparodos organizatorius Romas P. Šaulys

8. Renginio dalyviai