Dr. Aleksandras Adamkovičius. Autorės nuotr.

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt

„Knygos mintis ir buvo tokia – sužinoti, kaip su Dievu buvo kalbama baltarusiškai, – sako knygos autorius. Koks buvo baltarusių dvasinis gyyvenimas 20 a.pradžioje. Kokie buvo baltarusių kalbos santykiai su bažnyčia pokariniame Vilniuje. Kaip galima dainuoti ir melstis baltarusiškai“ – susirinkusiesiems į LMA Vrublevskių biblioteką trumpai paaiškino jau antros knygos apie baltarusius Lietuvoje autorius, Aleksandras Adamkovičius.

Dr. Aleksandro Adamkovičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” yra antroji serijos „Baltarusiai Lietuvoje: vakar ir šiandien“ knyga. Pirmoji, išleista 2010 metais, buvo skirta Vilniaus baltarusių švietimo raidai 1921–1939 metais. Baltarusiai yra viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, kuri su lietuviais turėjo ilgą bendrą istoriją ir paliko milžinišką kultūrinį palikimą Lietuvos miestuose.

Knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė dr. Lilija Plygavka pasakojo, kad Aleksandras Adamkovičius medžiagą knygai rinko beveik penkerius metus. Ši knyga – tai tos epochos atspindys. 20 – 30 – uosius praėjusio amžiaus metus galima įvardinti kaip baltarusių tautinės savimonės paieškų metais. Visus rastus archyvuose dokumentus teko adaptuoti, iššifruoti ir, remiantis jais, surasti tinkamą šiai knygai koncepciją. Be to, „būtinai norėjome palikti tam laikotarpiui būdingą baltarusių kalbos leksiką, fonetiką, religinę terminologiją. Tačiau ne mažiau buvo svarbu ir tai, kad knyga būtų lengvai skaitoma ir suprantama paprastam žmogui“ – sakė dr. Lilija Plygavka..

Knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” recenzentas, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, hab. dr. Kazimieras Garšva priminė, kad daugiau nei prieš šimtą metų buvo kilęs kultūrinis sąjūdis, kad bažnyčioje būtų galima kalbėti gimtąja kalba. Kadaise bažnyčiose vyravo lotynų kalba, vėliau – „po polsku“, caro laikais katalikus privertė bažnyčios knygas skaityti rusiškai. XIX a. gale lietuvių kunigai parašė dvi peticijas Popiežiui, kad leistų laikyti pamaldas bažnyčioje gimtąja kalba. Kai kurie lenkų kunigai sakydavo – jei nenorite mišių klausytis civilizuota lenkų kalba, tai eikite lauk iš bažnyčios. Be to, yra žinoma, kad bažnyčiose buvę ir muštynių tarp baltarusių ir lenkų dėl teisės melstis gimtąja kalba. Tai faktas. Daug tokių dalykų buvo. Gudai savarankiškai stengėsi išsikovoti pamaldas gimtąja kalba. Šaltiniuose tai yra užfiksuota.

„Mūsų istorija tikrai yra bendra. Ir buvusi LDK kalba, ir bendravimo kalba taip pat buvo gudų. Jau įrodyta, kad lietuviams lengviau buvo bendrauti gudiškai ir su caro valdininkais, ir su lenkų kunigais. Ir labai puiku, kad šie faktai, istorija, yra aprašyta ir pagarsinta“, – sakė dr. Kazimieras Garšva.

Knygos autorius pasakojo, kad XIX a. – XX a. pradžioje Vilnius baltarusių tautai buvo svarbus kultūrinis centras. Daugiaetninis miestas su ryškia katalikiška tradicija tapo baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Antroje knygoje dr. Aleksandras Adamkovičius tęsia Lietuvos baltarusių istorijos tyrinėjimus. Remdamasis Lietuvos valstybės centrinio archyvo medžiaga,  pristato sudėtingą  baltarusių religinio ir dvasinio gyvenimo raidą Vilniaus krašte Lenkijos okupacijos laikotarpiu 1921–1939 m. Knygoje taip pat pateikiami  pokalbiai su asmenims, kurie  šiuo metu turi įtakos baltarusių religinio  gyvenimo vystymuisi  atkurtoje Lietuvos Respublikoje.

Knygos pristatyme dalyvavo VšĮ Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, Baltarusijos ambasados Lietuvoje ryšių su žinisklaida 1-oji sekretorė Marija Agafonova,

Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Knygos pristatymą filmavo  BelsatTV, transliuojama iš Lenkijos  ir LRT laida baltarusių kalba „Vilniaus sąsiuvinis“.

Knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai”