Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija.

2024 m. gegužės 17 d. pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas Pasvalio savivaldybės teritorijoje prie Memorialo holokausto aukoms atminti Žadeikių miške. Žudynės vyko dviejose vietose, viena nuo kitos nutolusiose kelių šimtų metrų atstumu, todėl pirmą stendą Žadeikių miške LGGRTC pastatė pernai, t.y. 2023 m. lapkričio 10 d. Tai antras informacinis stendas Žadeikių miške, kuriame įrašyti nužudytų Pasvalio miestiečių žydų asmenvardžiai.

Informacinis stendas skirtas Pasvalio miestiečių žydų atminimui, kuriuos 1941 m. rugpjūčio 26 d. nacistai ir jų vietiniai talkininkai išžudė Žadeikių miške kartu su Joniškėlio, Vaškų, Krinčino, Daujėnų, Pumpėnų, Saločių, Papilio, Vabalninko žydais ir užkasė masiniais kapais tapusiais žudynių duobėse.

1941 m. rugpjūčio mėnesį Žadeikių miške netoli Pasvalio buvo nužudyti ir užkasti 1349 žydų tautybės žmonės iš Pasvalio ir aplinkinių miestelių. Tai didžiausia Holokausto tragedijos vieta Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje. Egzekucijos vyko dviejose vietose, viena nuo kitos nutolusiose kelių šimtų metrų atstumu.

Nužudytų Pasvalio miestiečių žydų sąrašas, kuriame įrašyti 636 žmonės, nėra pilnas, tai tik vieno miestelio aukos. Žadeikių miške taip pat buvo nužudyta žydų iš Joniškėlio, Vaškų, Krinčino, Daujėnų, Pumpėnų, Saločių, Papilio, Vabalninko. Iš viso tą dieną žuvo 1349 žmonės: 402 vyrai, 738 moterys ir 209 vaikai.

Žudynes inicijavo vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje įstaigos, kuriai vadovavo SS štandartenfiureris Karlas Jėgeris, pareigūnai. Tą rugpjūčio 26-ąją pagalbinės policijos nariai atskyrė žydų vyrus ir uždarė juos pradžios mokykloje Vilniaus gatvėje. O moterys ir vaikai buvo išvaryti į Žadeikių mišką, kur iš vakaro aplinkinių kaimų vyrai jau buvo iškasę dvi dideles duobes. Žudynes įvykdė iš Kauno atvykusi 1-ojo lietuvių policijos bataliono 3-iosios kuopos karių grupė, vadovaujama ltn. Juozo Barz­dos. Moteris ir vaikus budeliai sušaudė vienoje duobėje, o paskui atgintus vyrus – už kelių šimtų metrų kitoje. Ryte suvaryti kaimo vyrai miške surinko iš duobių išropojusių ir mirusių aukų kūnus ir užkasė.

Žadeikiuose gyvenusi Veronika Bobrevičienė vėliau prisiminė: „Po žydų sušaudymo mes, keli vaikai, buvome nuėję į tą vietą. Buvo didelė užkasta duobė, iš jos sklido baisus kvapas. Iš po žemių kyšojo mažos mergaitės ranka.“

Artimiausią sekmadienį Pasvalio bažnyčioje nuskambėjo rūstus kunigo Kazimiero Kriščiūno pamokslas: „Lietuviai – maža tauta. Mes negalime pasipriešinti tam, kas vyksta. Bet tų žmonių, kurie tapo žydų žudikais, nebelaikome nei katalikais, nei lietuviais. Tačiau apkaltinti gal būsime visi.“

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta. Naciai ir jų kolaborantai sunaikino beveik visą savo istorija ir kultūra garsią Lietuvos žydų bendruomenę fiziškai, o sovietai tęsė dvasinį naikinimą: nutylėdavo Holokausto aukų tautybę, kurstė antisemitinę propagandą, naikino senąsias žydų kapines ir kultūros paveldą.

Laisvę atgavusi Lietuva siekia susigrąžinti istorinę atmintį ir įamžinti aukų vardus, kad jų kapai neliktų nežinomi.

LGGRTC informacija