Knygos viršelis

Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas, www.voruta.lt

Tokiu pavadinimu  ką tik iš spaudos išėjo prof. Vytauto Gudonio  knyga apie  legendinę ukrainiečių asmenybę, rašytoją simbolistą, esperantininką, filosofą humanistą, žurnalistą, vertėją, pasakotoją improvizatorių, muzikantą, dainininką, poliglotą, šachmatininką, keliautoją, tiflopedagogą Vasilijų Jerošenką (1890 – 1952 ).

Jis vaikystėje netekęs regėjimo visgi turėjo neįtikėtiną gyvenimą – apkeliavo daug pasaulio šalių, parašė daugybę pasakų, legendų, eilėraščių bei straipsnių.  Knyga yra išleista dvejomis kalbomis – lietuvių ir Esperanto kalba. Esperantiškasis jos pavadinimas yra  „La blindulo, kiu surprizis la mondon. Vasilij EROŠENKO“. Į Esperanto kalbą ją išvertė Gražina Opulskienė. Rėmėjų lėšomis ją, bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga, išleido Pasaulio lietuvių centras. Jos apimtis – 352 puslapiai (po 176 puslapius kiekviena kalba).  Knyga yra labai gausiai iliustruota. Knygos autorius yra Vilniaus universiteto Šiaulių Akademijos profesorius, mokslininkas humanistas, žinomas Lietuvos pedagogas ir psichologas, daugiau kaip 900 mokslinių ir publicistinių straipsnių,  7 monografijų, 6 žodynų, bendrai daugiau kaip 45 knygų, išleistų Lietuvoje ir užsienyje, neįgaliųjų integracijos į pilnavertį gyvenimą tematika, autorius, meno kūrinių kolekcininkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino  ordino Riterio kryžiaus kavalierius  Vytautas Gudonis.

Knyga yra didelės išliekamosios vertės. Ši knyga, kaip teigia jos autorius, nepretenduoja į mokslo studiją. Jos tikslas – papasakoti skaitytojams apie esperantininką, rašytoją simbolistą, aklųjų mokytoją, poliglotą, atskleisti visuomenei aklo žmogaus galimybes. Vasilijaus Jerošenkos gyvenimo istorija  yra tokia fantastiška aklo žmogaus pilna neįtikėtinų nuotykių gyvenimo istorija, kokios būtų neįmanoma net sugalvoti.

Knygos įžangoje Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narys dr. Stasys Tumėnas rašo: “Skaitant knygą galima suprasti, kad ją parengė kruopštus mokslininkas, kuriam svarbu ne tik suteikti naujų žinių skaitytojui, bet ir remiantis pateiktomis iliustracijomis, patikslinti ar sudaryti reginčiam skaitytojui Brailio abėcėlės, aklųjų rašto priemonių, aklųjų šachmatų  ir kitus su aklumu susijusius vaizdinius. Ši profesoriaus knyga dar kartą atskleidžia didžiules aklų žmonių potencines galimybes.“

Vasilijaus Jerošenkos gyvenimas iš tikrųjų atrodo lyg iš fantastikos srities. Kas XX a. pirmoje pusėje  galėjo patikėti, kad  neregys gali gyventi ir mokytis Maskvoje, Londone, Tokijuje, Paryžiuje, Leipcige, vienas keliauti po Indiją, Birmą, Japoniją, Kiniją, Tailandą, vėliau po Turkmėniją  ir, kaip jis pats sako, matyti pasaulį. Iš savo  šešiasdešimt trejų pragyventų metų apie dešimtmetį Vasilijus Jerošenka praleido Rytų šalyse. Jis diskutavo su Rabindranatu Tagore, draugavo su kinų raštoju Lu Siniu, gyveno jo namuose, dėstė Pekino ir Tokijo universitetuose, rašė savo kūrinius Esperanto ir japonų kalbomis, aktyviai dalyvavo esperantininkų veikloje. Esperanto kalba jam buvo lyg Aladino lempa. Visose savo kelionėse ir klajonėse jis bendravo su vietos esperantininkais ir jų altruizmas labai padėjo jam įvairiose kartais sudėtingose gyvenimo situacijose.

Deja, jo gyvenimas susiklostė taip, kad pagarsėjęs užsienio šalyse, savo tėviškėje liko nežinomas ir nesuprastas, ir buvo svetimas tarp savų. Jeigu ne japonų domėjimasis rašytoju, Vasilijaus Jerošenkos tėviškėje niekas nebūtų prisiminęs. Pats rašytojas apie save rašė:

„Gyvenau, keliavau, rašiau“ – štai ką teks iškalti ant mano antkapio. Niekada negalvojau apie šlovę. Rašymas man visada buvo toks natūralus kaip kvėpavimas. Gyvenimas yra pagrindinis menas, nes pats gyvenimas yra drama, o jos didžiojoje scenoje kiekvienas žmogus atlieka savo vaidmenį“. Deja, daug jo rankraščių ir archyvo nėra išlikę, o jo gyvenimo byla to meto valdžios požiūriu, kaip nepatikimo asmens, iki šiol tebėra įslaptinta Rusijos saugumo archyvuose. Jo kūrybos įvertinimas taip pat buvo gerokai pavėluotas. Nepaisant to, Vasilijus Jerošenka neabejotinai yra vienas nuostabiausių XX amžiaus žmonių.

Nors ši  knyga nėra mokslinė, vis dėlto joje yra labai ryškus mokslinis pėdsakas. Labai plačiai yra pateiktas Vasilijaus Jerošenkos kūrybinis palikimas. Daugybė iliustracijų paryškina jo gyvenimo ir kūrybos puslapius.  Knygos pabaigoje atskiras skyrius yra skirtas išsamiam Vasilijaus Jerošenkos kūrybinio paveldo tyrinėjimui. Yra labai išsamus daugeliu pasaulio kalbų pateiktas literatūros apie Vasilijų Jerošenką ir jo kūrinių sąrašas, apimantis net 14 knygos puslapių. Priede  yra dokumentinių filmų ir televizijos programų apie Vasilijų Jerošenką sąrašas  bei jo autorinių knygų ir apie jį išleistų knygų viršelių ekspozicija.

Knyga,  dalyvaujant jos autoriui ir svečiui iš Ukrainos, Vasilijaus Jerošenkos vardo Labdaros ir paramos fondo „Espero“ vadovui  Evgenui Kovtonyukui buvo pristatyta š.m. gegužės 18 d. vykusiame pirmajame Lietuvos esperantininkų pavasario sąskrydyje Antalkiuose, Kauno rajone.

Neįtikėtina knyga, neįtikėtinas jos herojus, neįtikėtinas knygos autorius. Kviečiu skaityti.