Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

      Mažeikių milicija 1972 m. vasario 16 d. rytą gavo žinią, jog Sodų gatvėje ant statomo dvylikaaukščio namo Nr.13 plevėsuoja trispalvė vėliava,  nors  naktį patruliavimas mieste buvo sustiprintas.

     Į įvykio vietą tuoj atvyko milicijos ir KGB darbuotojai. Taip, virš pastato plevėsavo Lietuvos vėliava.  Ir dar   užrašyta, jog  vieta užminuota. Kol valdžios atstovai sprendė,  ką daryti, žinia  tuoj   pasklido po Mažeikius, nors mobiliųjų telefonų dar nebuvo. Daugelis rado reikalą su džiugesiu širdyje praeiti  pro statomą dvylikaaukštį.

     Tik po pietų,  apie 14 valandą, išsiaiškinta, kad užminavimas tiktai  butaforinis. Milicininkas   kinologas Pranaitis vėliavą nuėmė.

     Buvo sukeltos ant kojų visos milicijos pajėgos, mobilizuoti visi KGB šnipeliai susekti baisiems nusikaltėliams, liaudies priešams, buržuaziniams nacionalistams, išdrįsusiems priminti mažeikiškiams  Nepriklausomą Lietuvą.

     Po trijų mėnesių intensyvių paieškų saugumo pajėgoms pavyko nustatyti  vėliavos kėlėjus. Buvo  suimti  Mažeikių dujų kontoros darbuotojai Vaclovas Šalvis ir Vladas Majauskas.

     Abu draugai ilgai  puoselėjo laisvos Lietuvos idėją. Iš ,,Ventos“  kolūkio raštinės 1971 m. išnešė rašomąją mašinėlę ir ja spausdindavo  atsišaukimus  prieš rusų okupaciją. Platino  Mažeikių, Skuodo ir Telšių rajonuose.

     Artėjant 1972 m. vasario 16 d. V. Majauskas pasiuvo trispalvę vėliavą. Šventės išvakarių naktį abu atėjo prie statomo dvylikaaukščio pastato. Buvo iš anksto numatę tą vietą. Sargo niekur nesimatė. V. Majauskas likosi  saugoti šalia pastato, o Vaclovas, kaip jaunesnis, greit užkopė į pastato viršų ir pritvirtino vėliavą.  Prie jos koto  paliko  pririštą suvyniotą dėžutę nuo žuvies konservų. Kad atrodytų iš toli, jog tikrai gali būti užminuota.

    Suėmę   1972 m. gegužės 19 d.,  saugumiečiai    Mažeikiuose tardė jaunuolius   tris dienas, paskui  išvežė į Vilnių, į saugumo kalėjimo rūsius. Ten išlaikė  11 mėnesių. Partizaninės kovos  jau seniai buvo pasibaigusios. Saugumo rūsiuose daugiausia  kalėjo jūreiviai, kaltinami kontrabanda ir ryšiais su užsieniu.

    1973 balandžio mėnesį   LTSR Aukščiausias teismas  Vaclovą Šalvį nuteisė 4 metus spec. lagerio, o Vladą Majauską   uždarė  trejiems metams į Vilniaus psichiatrijos ligoninę.

     Vaclovas Šalvis gimė   1947 m. Dovainių kaime, Platelių valsčiuje, Plungės rajone. Kolūkio kalvio šeimoje augo 6 vaikai. Vaclovas baigė   Viekšnių profesinę  technikos  mokyklą, nuo 1968 m. dirbo su ekskavatoriumi,   vėliau buvo  šaltkalvis Mažeikių dujų ūkio kontoroje.

     Po teismo nuvežtas į spec. lagerį ŽH-385-19 Mordovijoje.  Tenai     kalėjo 500 žmonių, iš jų  net  50 lietuvių. Buvo  čia   kunigas A. Svarinskas, Liudas Simutis, taip pat partizanas iš Skuodo Justinas Gimbutas.

     1976 m. sugrįžęs į Mažeikius,  Vaclovas dirbo šaltkalviu įvairiose miesto įmonėse. Paskutinėje darbovietėje Vandens valymo stotyje suvirintoju išdirbo 17 metų. Atkūrus Nepriklausomybę,   aktyviai dalyvavo politinių kalinių veikloje.

     Atsisveikinom su Trispalvės vėliavos kėlėju 2009 metais. Apie jo bendražygio Vlado Majausko likimą psichiatrinėje ligoninėje nežinoma.

     Liko tik aidas jų atlikto žygdarbio.