Albinas Januška: "Tai ne kelias iš Rusijos į Rusiją, tai kelias per Lietuvą. Lietuva vis dar valstybė, ne derybų su Rusija objektas

Kancleri, tai NE KELIAS IŠ RUSIJOS Į RUSIJĄ, TAI KELIAS PER LIETUVĄ. LIETUVA VIS DAR VALSTYBĖ, NE DERYBŲ SU RUSIJA OBJEKTAS, – savo paskyroje feisbuke rašo Albinas Januška.

Lietuva geopolitiškai atsiduria labai dviprasmiškoje situacijoje. Iš vienos pusės prašome mus ginti, prašome daugiau Vokietijos karių, o iš kitos pusės esame spaudžiami Vokietijos kanclerio ( gal dėl vidinių Vokietijos problemų su Gazprom dujų tiekimu) daryti nuolaidas Rusijai. Tai absoliučiai nepriimtina, nesąžininga politika iš Vokietijos, taip Vokietija tiesiog neturi teisės elgtis, ir tas turėtų būti aiškiai pasakyta. Visi kas gali, turi prieigos prie vokiečių spaudos galėtų apie tai pasakyti. Lietuva ne tik teritorija tarp dviejų Rusijų, ir vokiečiai negali imtis įtakoti Lietuvos užsienio politiką, naudodamasi savo galia, ypatingu statusu ir Lietuvos pažeidžiamumu. Lietuva galėtų tiesiogiai tą aptarti dvišaliai arba, kad ir NATO formate.

Kaip ironiškai ir teisingai pasakė A.Kubilius – „galima įrodyti, kad tranzitas tarp Maskvos ir Kaliningrado, kaip dviejų Rusijos teritorijų, gali vykti ir aplankant Berlyną. Nes vis tiek prekės važiuos tik iš vienos Rusijos teritorijos į kitą“.

Beje, kodėl to nepavertus „pasididžiavimu“? Galėtų gidai, pristatantys Lietuvą užsienio turistams (ar savivaldybės ant reklaminių stendų) pranešti, kad randamės unikalioje ES ir NATO šalyje, kur Rusijai, pagal naują neformalų Rusijos- Vokietijos paktą, negalioja ES sankcijos, nors Lietuva teikia daug paramos Ukrainai. Jei ne gėda, tai iki galo.

———————————-

Kol kovojam su nauju, vieną koridorių fašistams ir teroristams jau atidarėm. Gal užteks?

Rusų vežėjų vilkikai, negalintys važiuoti į ES, gali važiuoti per Lietuvą, jei veža nesankcionuotas (kol kas ?) prekes. Išimtis padaryta, koridorius suformuotas.

Jei tą galėjo palaiminti tik ES Vadovų Taryba, ar Seimo ERK svarstė ir davė mandatą Prezidentui pritarti išimčiai?

Ar buvo siūloma remtis nacionaliniu saugumu, ir teroristams nedaryti išimčių Lietuvos teritorijoje, nes tai ne kelias iš Rusijos į Rusiją, tai kelias per Lietuvą. Teroristo kelias. Ar buvo svarstomos išimties toli einančios geopolitinės pasekmės? Ar buvo kalbėta apie išimčių laikinumą- iki kada veikia koridorius (Iki tol, kai ES vežėjai būtų pasiruošę perimti tranzitą?)? Ar buvo svarstoma, pvz. kaip alternatyva (kad nenutrūktų tranzitas), suteikti teisę tranzitą aptarnauti ES vežėjams (precedentas yra su geležinkelio vežėjais Lietuvoje- kažkada V.Adamkaus- A.Brazausko laikais pavyko įtikinti ES)? Nereikėtų išimties, nebūtų koridoriaus. Galėjome bent savo vežėjais pasirūpinti, kodėl mes nusprendėme rūpintis kremliaus vežėjais?

O gal reikėjo derėtis? Gal bent reikėjo iškeisti šitą koridorių (laikiną) į Odesos atblokavimą, humanitarinius koridorius Ukrainoje, pvz. į Mariupolį, kai ten mirdavo nuo žaizdų vaikai?

Ar buvo svarstoma- spėčiau, kad nebuvo.

Įdomu ar buvo visoje valstybėje bent kokia nors rimtesnė pažyma, analizė ką reiškia tokių išimčių formavimas valstybės nacionaliniam saugumui? Spėčiau, kad nebuvo.

Toks įvartis praleistas. Kiek ilgam? Iki tol kol bus panaikintos sankcijos, kai Rusija bus nugalėta? Įdomiausia, kad Kremlius net viešai nebuvo pagąsdinęs, matyt susitvarkė tyliai.

Kai šitas koridorius pavyko, kodėl Kremliui su O.Scholzu (vis panašėjančiu į Šrioderį?) dar nepabandžius? Iš viso panaikinti sankcijų veikimą Lietuvos teritorijoje- suformuoti sankcionuotų prekių koridorių.

————————————

Taip pat skaitykite

G. Skaistė britų „The Guardian“: rusija meluoja apie savo ekonominę galią: sankcijos veikia ir jų reikia daugiau

Debunk.org: Rusijos žiniasklaidoje Lietuva vaizduojama kaip kelianti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO

Nuolaidos Rusijai nesukuria saugumo, negelbsti – tik skatina godumą. Nuolaidos Rusijai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tvirtybė gelbsti.

NATO negina nuo mūsų pačių silpnumo. Ir nuo Vokietijos nekorektiško realpolitik galios naudojimo.

————————————–

Įtakos zona tarptautinėje politikoje – valstybės pretenzija išimtinei ar dominuojančiai užsienio teritorijos kontrolei. (Britannica)