Freepik  nuotr.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Abu JAV prezidento rinkimų kandidatai turi radikaliai skirtingas pozicijas dėl ekonomikos, užsienio politikos, darbo rinkos ir kitais klausimais, tad lapkričio 5–ąją įvyksiantys rinkimai turės didelę įtaką tiek JAV, tiek pasaulinei ekonomikai. Nors atotrūkis tarp kandidatų yra mažas, o apklausos – nepajėgios tiksliai nuspėti rinkimų baigties, rinkimų lenktynės jau dabar atsispindi finansų rinkose. Įmonių, kurioms naudingas būtų Donaldo Trumpo laimėjimas, rinkos vertė pastebimai išaugo, o kurioms būtų naudingas Kamalos Harris laimėjimas – sumažėjo.  

Apžvelkime, kokį poveikį JAV ir ES ekonomikai turėtų įgyvendinti abiejų kandidatų rinkiminiai pažadai penkiose kertinėse ekonomikos ir geopolitikos kategorijose.

Mokesčių politika

K. Harris, kaip ir Joe Bidenas, siūlo atsisakyti mokesčių lengvatų uždirbantiems daugiau nei 400 tūkst. JAV dolerių per metus, padidinti pelno mokestį nuo dabartinio 21 proc. iki 28 proc., įvesti mokesčių lengvatas šeimoms, turinčioms vaikų bei 25 proc. pajamų mokestį JAV milijardieriams.

D. Trumpo mokesčių politika žada 10 proc. importo tarifo visam JAV importui ir 60 proc. tarifo importui iš Kinijos įvedimą. Kadangi importo tarifai didins kainas ir guls ant vartotojų pečių, D. Trumpas taip pat siūlo įvairias mokestines lengvatas gaisrininkams, policijos pareigūnams, karo veteranams, gynybos sektoriaus darbuotojams, kurios, jei būtų įvestos, paliestų 93 mln. JAV piliečių, arba 38 proc. rinkėjų. Jis taip pat siūlo panaikinti arbatpinigių ir viršvalandžių apmokestinimą, mažinti automobilių lizingo palūkanas.

Vertinant abiejų kandidatų nuostatas, galima sakyti, kad ir vienas, ir kitas kandidatas yra nusiteikę toliau skatinti ekonomiką panaudojant valstybės išlaidų instrumentą. Panašu, kad D. Trumpo ekonominė politika gali atnešti į JAV naują infliacijos bangą, nes įvedus importo tarifus, dalis padidėjusių importuojamų prekių kainų būtų perkelta ant vartotojų pečių. Tokiu atveju FED turėtų užbaigti ką tik prasidėjusį bazinių palūkanų karpymo ciklą, o santykinai aukštos bazinės palūkanos lemtų JAV dolerio sustiprėjimą, pavyzdžiui, euro atžvilgiu, kur Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau karpys palūkanas.

Prekybos politika 

Prekybos politika šioje rinkiminėje kovoje – D. Trumpo arkliukas. Be drastiškų importų importui iš Kinijos, D. Trumpas specifiškai nurodė, kad ketina įvesti didelius importo tarifus automobilių ir plieno importui iš ES, taip pat užsiminė apie tarifo automobilių iš Pietų Korėjos importui.

Iš esmės, D. Trumpas nori susimažinti JAV prekybos deficitą su pagrindiniais prekybos partneriais, ypač su Europa, bei įvedant importo tarifus, skatinti užsienio verslus kelti gamybą į JAV. Tai – itin jautrus klausimas ES, nes būtent JAV yra pagrindinė ES eksporto partnerė, o ES pramonė, kuri ir generuoja eksporto apimtis, šiuo metu šlubuoja ir be importo tarifų. Laimėjus D. Trumpui, euro zonos pramonė galimai susidurs su papildomais sunkumais, dalis gamybos bus perkelta į JAV, dėl ko nukentėtų ir euro zonos ekonomika, ir darbo rinka. Tai, savo ruožtu, tiesiogiai veiks ir ECB politiką. Rinkų nuomone, ECB bazines palūkanas kitąmet sumažins nuo dabartinių 3,25 proc. iki 2 proc. Tačiau jei JAV administracijos įvesti importo tarifai rimčiau pakenktų ES ekonomikai, ECB gali tekti mažinti bazines palūkanas dar agresyviau.

K. Harris pasisako už laisvą prekybą, tačiau palaiko importo tarifų plieno ir aliuminio importui iš Kinijos įvedimą. Jei laimėtų ji, ir toliau laisva prekyba tarp JAV ir ES  būtų gera naujiena ES pramonei, kuri šiuo metu patiria recesiją. Tikėtina, kad K. Harris laimėjimas lemtų spartesnį euro zonos ekonomikos atsigavimą, pramonės išėjimą iš recesijos ir tai, kad ECB visgi galėtų nustoti mažinti bazines palūkanas joms pasiekus 2 proc. Taigi, turėtume ir gerokai mažesnę kapitalo išėjimo iš ES į JAV riziką, kas teigiamai veiktų ES darbo rinką. ES ekonomika 2025 m. būtų santykinai stipresnė, bet tai lemtų ir aukštesnes bazines palūkanas.

Klimato kaita ir elektromobiliai 

D. Trumpo nuomone, elektromobiliai kelia grėsmę JAV automobilių pramonei ir ekonomikai. Tad nenuostabu, kad D. Trumpas žada panaikinti dabartinio JAV prezidento valdymo metu priimtas elektromobilių skatinimo priemones. Iš dalies, K. Harris pozicija elektromobilių klausimu skiriasi – elektromobilių rinkos skatinimas buvo vienas iš kertinių dabartinės JAV administracijos, kurios dalis yra ir K. Harris, elementų. Visgi. K. Harris pastebimai susimažino elektromobilių rinkos plėtros tikslus: vietoje anksčiau deklaruojamo tikslo, kad iki 2032 m. elektromobiliai sudarys 67 proc. nuo visos JAV automobilių rinkos, dabar deklaruojamas tikslas – perpus mažesnis.

Tačiau akivaizdu, kad laimėjus K. Harris, JAV administracija toliau skirs dosnias subsidijas kovai su klimato kaita. Tuo metu D. Trumpas žada gaivinti ir skatinti JAV dujų ir naftos pramonę bei gerokai padidinti naftos gavybos apimtis, kas leistų sumažinti naftos kainą.

Įdomu tai, kad D. Trumpas rinkimų kampanijos metu kelis kartus minėjo apie 40 dolerių už barelį siekiančią naftos kainą, kuri atbaidytų Rusiją nuo tolesnės agresijos Ukrainoje ir pažabotų infliaciją JAV. Pastaroji akimirksniu reaguoja į naftos kainos pokyčius, tad jos mažėjimas iš tiesų iš karto sumažintų JAV infliaciją. Euro zonos infliacija į naftos kainų mažėjimą reaguotų po 3-4 mėn., tačiau energetikos kainų kritimas būtų sveikintinas ir euro zonos ekonomikai.

Izraelis ir Ukraina 

K. Harris sutinka su Izraelio būtinybe gintis, tačiau mano, kad situacija Gazoje yra humanitarinė katastrofa. Liepos mėnesį K. Harris praleido Izraelio prejmjero kalbą JAV Kongrese, tokiu būdu duodama suprasti, kad dabartinė JAV administracija siekia konflikto nutraukimo. D. Trumpas vienareikšmiškai yra didesnis Izraelio sąjungininkas, pasisako prieš paramą Palestinai, tačiau nepasiūlo konkretaus išėjimo iš konflikto plano.

Trumpas mano, kad pagalba Ukrainai turi būti duodama „paskolos“, o ne „dovanos“ forma. D. Trumpo laimėjimo atveju finansinė ir karinė parama Ukrainai greičiausiai stipriai mažėtų, o pats D. Trumpas spaustų Ukrainos (per karinės ir finansinės paramos karpymą) ir Rusijos (per naftos kainų mažėjimą) vadovus sėstis prie derybų stalo. Pergalę pelnius K. Harris, tikėtina, kad Ukraina toliau gautų karinę ir finansinę paramą, bet  veikiausiai ji liktų dabartinio lygio, kurio nepakanka perlaužti konflikto.

NATO 

Harris planuoja ir toliau tvirtai remti NATO ir kitus tarptautinius aljansus. Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas laiko NATO aljanso sustiprinimą vienu iš svarbiausių savo pasiekimų einant pareigas. K. Harris ketina tęsti šią liniją. D. Trumpas skeptiškai vertina bet kokius tarptautinius įsipareigojimus, kurie gali apsunkinti JAV suverenitetą arba didinti JAV valstybės išlaidas. Jis ne kartą yra sakęs, kad kitos NATO narės iš esmės klaidina JAV, neišleisdamos pakankamai savo pinigų gynybai, tad D. Trumpo laimėjimo atveju, NATO narės Europoje turės reikšmingai didinti išlaidas gynybai, kitaip JAV parama sumažės.

Tačiau vargu ar D. Trumpo vadovaujama JAV administracija iš tiesų paliktų NATO. Finansų rinkos turi didelę toleranciją milžiniškai JAV skolai (120 proc. BVP) tol, kol JAV atlieka globalaus policininko vaidmenį. Pasitraukimas iš NATO atitinkamai sumažintų JAV valstybės skolos patrauklumą finansų rinkose, kas reikštų brangesnį skolinimąsi.