Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.mazoji-lietuva.lt

Lazdynėliai….. Būtų ir nežinomi, jeigu juose nebūtų gimęs lietuvių grožinės literatūros pradininkas literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, kurio poema „Metai“ tapo pasauliniu grožinės literatūros kūriniu, 1977 m. UNESCO nutarimu  įtrauktu į Europos literatūros šedevrų sąrašą.

Lankantis Guseve (Gumbinėje) tuometis aktyvus Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos narys Algirdas Karmilavičiius supažindino su Gusevo garbės piliečiu, gyvenančiu Vokietijoje, Richardu Majeriu.

Maloniai šnekučiuodamiesi, išgirdome, kad jis puoselėja mintį apie Kristijono Donelaičio  įamžinimą Gumbinėje: čia 1714 m. Senamiesčio bažnyčioje buvo pakrikštytas būsimasis Poetas. Majeris parodė netgi paminklo gipsinius skulptūrų modelius: jų buvo bent keturi.

Grįžęs iš komandiruotės, tuoj pat įdomią mintį perdaviau Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniam direktoriui Antanui Petrauskui. Užsidegėme noru padėti pastatyti atminimo ženklą Kristijonui Donelaičiui ir Koordinacinėje taryboje užsienio lietuvių programoms remti skyrėme  Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos pateiktam projektui 7 000 Lt  K.Donelaičio paminklo statybos darbams.  Dalį lėšų, be abejo, skyrė Gusevo administracija, organizacijos „Gumbinės žemėt“ nariai Vokietijoje ir Gusevo garbės pilietis Richardas Majeris.

2003 m. birželio 5 d. Kaliningrado srities administracijos sprendimu Nr.288, kurį pasirašė Administracijos vadovas (gubernatorius) V.G. Jegorovas, buvo leista  statyti paminklą K.Donelaičiui (Razrešitj ustanovku pamiatnika klassiku litovskoj chudožestvennoj literatury Kristijonasu Donelajtisu v gorode Guseve). (Rašto kopija saugoma šio straipsnio autoriaus archyve).

Sudaryta tokios sudėties organizacinė komisija paminklui pastatyti: Trifonov A. G.-  municipalinio švietimo „Gusevo rajonas“ vadovas, Chodyrev S. Z. – pirmasis vadovo pavaduotojas, Aliošina  R. S. – administracijos vadovo  pavaduotoja socialiniais klausimais, Kretov. J. V. – mokyklos vadovas, Garanin V. A. – architektūros skyriaus viršininkas, Majer Richard – Gusevo garbės pilietis, Chvalejev V. – paminklo bendraautoris, Tiriuba Irina – Gusevo lietuvių draugijos vadovė, Muliuolis A. –  Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos pirmininkas, Fesenko A.V. – Gusevo istorijos kraštotyros muziejaus direktorius.

Prasidėjo ilgoki paminklo statymo darbai, lydimi įvairių skatinimo raštų… iš Lietuvos pusės.  Norėta, kad paminklas būtų atidengtas Poeto gimtadienio 290-osioms metinėms, t.y. 2004 m. sausio 1 d.  Tačiau  darbai  nusitęsė iki rugsėjo.

Ir… 2004 09 17 d. išsiuntinėtas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštas Nr. 4-9.1.-S-615 „Dėl paminklo atidengimo“ „Kauno apskrities viršininkui Valentinui Kalinauskui, Marijampolės apskrities viršininkui Albinui Mitrulevičiui, Klaipėdos apskrities viršininkei Virginijai Lukošienei, Vilniaus apskrities viršininkui Feliksui Kolosauskui, Tauragės apskrities viršininkui Arūnui Beišiui, kuriame rašyta: „Maloniai prašytume informuoti apskrities savivaldybes ir kitas institucijas,  visuomenę apie rugsėjo 25 d.  11.00 val. įvyksiantį paminklo K.Donelaičiui atidengimą Gumbinėje (Guseve, ul.Pobedy 12a). Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas“. Panašus tekstas nuskambėjo  ir per Lietuvos radiją.

2004 m. rugsėjo 25 d. 11 val. Guseve (Gumbinėje) , Pobedy  g. prie namo 12a rinkosi minios žmonių ne tik iš Gusevo ar aplinkinių kaimų, bet ir iš Lietuvos, nes į mūsų kvietimą atsiliepė visos apskritys. Gausiausia delegacija (kaip ir reikėjo tikėtis!) atvyko iš Kauno, Marijampolės.

Jis, Didysis Poetas, dar apdengtas drobule. Groja orkestras, ir baltas rūbas atidengia iš 2 metrų aukščio vietinių skulptorių Tiščenko Nikolajaus ir  Chvalejaus Vitalijaus  sukurtą Kristijoną Donelaitį (užrašas ant paminklo: Kristionas Donelajtis – rusų kalba, Kristijonas Donelaitis – lietuvių kalba ir lotynų kalba – Christian Donalitius). Skvarbiu žvilgsniu jis žiūri į į renginį atvykusius Kaliningrado srities ir Gusevo administracijos darbuotojus, Gusevo garbės pilietį, vieną iš Paminklo iniciatorių Richardą Majerį, Kaliningrado srities lietuvių tautinės-kultūrinės autonomijos  atstovus Muliuolį A., Čajauską E., poetę Leonovą R., Gusevo K. Donelaičio lietuvių kultūros draugijos pirmininkę Tiriubą I., skulptorių Chvalej V.,  Lietuvos Respublikos generalinį konsulą Kaliningrade Žalį V., Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos respublikos Vyriausybės generalinį direktorių Antaną Petrauską, šių eilučių autorių, kitus susirinkusiuosius. Ir klauso… klauso jam (Kritijonui Donelaičiui) skirtų žodžių. Kalbėjusieji – Kaliningrado srities, Gusevo  administracijos atsakingi darbuotojai, Lietuvos  Vyriausybės atstovai – prisiminė Didžiojo Poeto kūrybą, jo indėlį į lietuvių ir pasaulio literatūras; klausosi Gumbinės  folkloro ansamblio „Nadruvėlė“ (vadovė Irena Tiriuba) ir vietinių meno kolektyvų koncerto.  Švelniu žvilgsniu palydi  visus į Gusevo literatūrinę svetainę, kur  Karaliaučiaus krašto poetė Rūta Leonova, poetai iš Lietuvos (Rimantas Černiauskas, kiti)  skaito eiles, skirtas Jam, skaito ir Kaliningrado srities poetai  (Kaliningrado poetas, publicistas ir vertėjas Semas Simkinas. Jis vėliau išvertė L.Rėzos „Pruteną“ iš vokiečių  į rusų kalbą), gražių ir prasmingų žodžių Donelaičiui skyrė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Karaliaučiaus krašte dirbanti lietuvių kalbos mokytoja laikraščio „Naujoji aušra“ redaktorė Vanda Vasiliauskienė, Gusevo istorijos kraštotyros muziejaus, kuriame yra ekspozicija, skirta Donelaičiui,  direktorius Anatolijus Fesenko ir daugelis kitų.

Jis, Poetas, dar nežino, kad iš jo bus pasityčiota, ir naktį paminklas bus aplietas dažais. Jie, dažai, bus nuvalyti, tačiau, kas tai padarė, nebus nustatyta. Ir dėl ko… ir kodėl!?

O tuometis Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė  Arvydas Juozaitis rašė: „ Įdomiausia, kad šį įvykį „Kaliningradsja pravda“, įtakingiausias ir populiariausias srities laikraštis, iškėlė į pirmą puslapį antradienį, nedidelę medžiagą papuošdamas net trimis didelėmis nuotraukomis. Nuotraukos darytos atidarymo ceremonijoje, kai paminklas dar nebuvo subjaurotas. Laimei, K.Donelaičio biustas itin nenukentėjo (2004-09-28, Elta). (Žinutės kopija saugoma šio straipsnio autoriaus archyve).

O 2004 m. rugsėjo 29 d. Gusevo laikraštis „Za doblestnyj trud“, aprašydamas K.Donelaičio paminklo atidengimo iškilmes, rašė: „Kristijono Donelaičio 290 – osios metinės – daugiaplanė, daugialiaudė šventė  (…….) Mūsų mieste atsirado dar vienas žvilgsniui ir sielai malonus kampelis“.

Ryte, jau 26 d. Gumbinėje, Karininkų namuose,  vyko XI Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros  šventė, skirta K.Donelaičio 290-osioms  gimimo metinėms, o prie padėtų gėlių prie paminklo atsirado  tik ką grįžusiųjų iš Santuokų (Biuro metrikaciji – rus.; autoriaus past.) rūmų Metrikacijos biuro jaunavedžių puokštės.

Dabar prie poeto paminklo padeda gėlių ne viena susituokusiųjų pora.  O kiekvieną praeinantįjį pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, ryte, dieną, vakare  Jis lyg sveikinte sveikina: „Sveiks,  svieteli margs…“

P.S. 2004-09-27 d. raštu Nr. (4-01)-(S)-647  padėkojome municipalinio švietimo „Gusevo rajonas“ vadovui Trifonovui A.G. už bendradarbiavimą įamžinant lietuvių grožinės literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį,  o Lietuvos turizmo departamentą prašėme įtraukti Guseve (Gumbinėje) esantį paminklą Poetui į lankytinų objektų sąrašą.

Primintina, kad F. O. Tecnerio, M. Jankaus ir J. Zauerveino iniciatyva Lazdynėlių dvaro sode (poeto gimtinėje) 1896 m. buvo pastatytas paminklinis akmuo poetui K. Donelaičiui.