Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt

Neapsirikote. Tai Bulgarija. Ten patraukiate, nes norite pamatyti tą pasakišką pasaulio kampelį. Lėktuvui įsibėgėjus, kyli į beveik 2 km aukštį, kur tvyro minus 50 laipsnių šaltukas. Apačioje lieka žemė, kalnai įvairios konfigūracijos debesų, atrodo, lyg kalnai sniego būtų, banguotų sniego bangomis jūra.  O lėktuve  po orlaivio kapitono sveikinimo žodžių malonus stiuardesių balsas pasakoja apie visas saugumo peripetijas:  kas būtų, jeigu, neduok dieve, būtų… 

Iki Varnos skrendate šiek tiek ilgiau negu 2 val. ir trečias pagal dydį  gyventojų skaičiumi miestas jus pasitinka, pasitinka ir Tez Tour atstovas. Kol autobusas vingiuotais keliais veža į viešbutį, išgirsti, kad Bulgarijoje gyvena per 7 mln. gyventojų (apie 600.000 etninių bulgarų gyvena  šiaurės vakarų Ukrainoje, Moldovoje,  Rumunijoje, Vengrijoje, yra jų ir Amerikoje) daugiausiai miestuose: tai bulgarai (apie 85 proc.), sutiksi turkų, armėnų, rusų, graikų, rumunų, ukrainiečių, žydų, sarakatsani (0,5 proc.), nemažai, net 4,7 proc. šalies gyventojų sudaro romai.

83 proc. gyventojų – stačiatikiai, musulmonų per 12 proc., o katalikų  tik  vos per pusę proc. t, y,  0,6 proc.

Kaip ir mes, Bulgarija nuo 2007 m. sausio 1 d. yra Europos Sąjungos narė, bet ji išlaikiusi savo valiutą: levus ir stotinkas. Greta įvestas ir euras, tačiau parduotuvėje mokėdami eurais, grąžą greičiausiai gausite levais. 1 euras tolygus  1.90- 1.960 levo, taigi ką nors pirkdami, dalinate viską iš dviejų: ir prekė jūsų.

Varnoje aplankę Retro muziejų, nustebsite ten surinktų automobilių kolekcija. Įsižiūrėkite ir akis gaudys įvairių markių lengvuosius autmobilius, naudotus 1944 -1989 metais ne tik Bulgarijoe, bet ir kitose socialistinėse šalyse, tačiau, tačiau jums reikės nugalėti net 4000 kvadratinių metrų: tokį plotą užima ekspozicija. Truputėlį pailsėję, galite paėjėti senamiesčiu, o svarbiausia pamatyti  Kristju Mirskij gatvėje prie namo pritvirtintą  atminimo lentą, skirtą mūsų tautos patriarchui ir Bulgarijos piliečiui Jonui Basanavičiui, 1892 m. apdovanotam  Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus“. Jo nuopelnai – miesto Medicinos istorijos muziejus, prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, Varnos Archeologijos muziejuje  rinkta  medžiaga apie trakų kultūros paveldą, jam inicijuojant sutvarkytas Varnos paplūdimys su krantine, ligonių gydymas, parama vargšams ir kt.

Bulgarai  vieną iš gatvių miesto centre pavadino Dr. Basanovičiaus vardu.

Toliau jūsų žvilgsnis nukryps į baroko rūmus, Mergelės įpėdinio katedrą, ir jeigu dar laiko turite, užsukite į vieną iš paplūdimių (jų yra trys). Atsipūtę tęskit kelionę į Akmenų mišką, kitaip vadinamą  ,,akmeniniais medžiais“ arba „sudaužytais akmenimis“ (miškui 50 milijonų  metų), beje, sako, kad į Bulgariją  atvykti verta būtent dėl šio gamtos stebuklo: tai įvairaus aukščio ir įvairios formos iki 10 metrų aukščio ir 3 metrų skersmens akmenys – kolonos, kurių kilmė įvairiai aiškinama. Ši vietovė (bulgarų kalba – Pobiti kamni) –  apie 18 kilometrų į vakarus nuo Varnos vakarų link. Seniai, labai seniai šioje vietoje aukota dievams, tikint, kad aukos padės įsigerinti jiems ir apsaugos nuo įvairių nelaimių.  Dabar, glostomos turistų žvilgsnių, įvairių formų akmeninės kolonos primena sargus, saugančius savo valdas. Priartėję prie trijų greta esančių kolonų, užsukite, nes tai vadinamasis energetinis ratas. Prisiglauskite prie vienos kitos trečios kolonos skaudama vieta – ir po kiek laiko pagysite, sugalvokite, ko jūs norite – ir norai išsipildys. Glaustosi daug kas, ar pagyja – neaišku, norų kiekvienas turi – ar išsipildo – neaišku, bet, bet žmonės  tiki. Patikėkit ir jūs. O gal?

Tiesa, dar dviejose pasaulio vietose – Kinijoje ir Madagaskare – yra tokių miškų, tačiau tuščiavidurių akmenų esti tik Bulgarijoje – ir tik čia.

Lydimi įvairių formų akmeninių figūrų – raganų, kupranugarių, stulpų, grybų, dieviškosios meilės, širdies, vaisingumo akmens, šeimos santarvės, vienišo žmogaus – pasukite į Aladžos vienuolyną.

Bus daugiau