Melnragėje stovėjęs Baltasis švyturys buvo labai populiarus turistinis objektas, su jo vaizdu išleista daugybė atvirukų. Atvirukas iš D. Nikitenkos asmeninės kolekcijos

Parengė Almantas Mureika, KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas

Siekiant aktualizuoti švyturių paveldą, 2024-uosius metus Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės buvo paskelbusios Švyturių metais. Vyko daug renginių, skirtų jūriniam paveldui, atlikta daug tyrimų, paskelbta istorinės medžiagos publikacijų, surengta šiai temai skirta konferencija. Švyturių metų paskelbimo iniciatorius buvo žurnalistas, visuomenininkas Denisas Nikitenka, labai laiku pastebėjęs, kad būtent 2024-aisiais sukanka 150 metų, kai buvo įžiebtas senasis, šiuo metu neišlikęs Nidos švyturys, ir 140 metų, kai sužibo taip pat neišlikęs, ant šiaurinio Klaipėdos molo stovėjęs Baltasis švyturys.

Žymiausias šalies farologas, švyturių tyrinėtojas Aidas Jurkštas dar 2017 metais parašęs ir išleidęs knygą „Lietuvos švyturių istorija“,  papildė dokumentinės marinistinės lietuvių literatūros trūkumą, išsamiai ir kokybiškai, kūrybingai su unikaliais piešiniais aprašė jūrinį kultūros paveldą, jo raidą. A. Jurkštas jau daug metų rinko medžiagą, entuziastingai organizavo parodas, švyturių populiarinimo renginius, restauravimo darbus, rūpinosi jų kokybe.

Darbštus jūrinio paveldo istorijos tyrinėtojas D. Nikitenka ne tik surinko ypač daug vertingos informacijos, planų, vaizdų, juos išanalizavo, pateikė visuomenei, pristatė laidose ir parodose, ekskursijose, greit išleis knygą apie Klaipėdos Baltąjį švyturį, kuris stovėjo ant šiaurinio uosto įplaukos molo.

Labai gražius, retus kartografinius, locijų, jūrlapių vaizdus, susijusius su Klaipėdos jūrinio paveldo istorija, iš Jūrų muziejaus rinkinių visuomenei pateikė Romualdas Adomavičius straipsnyje „Klaipėdos uosto švyturio istorijos blyksniai“ (www.atviraklaipeda.lt), aprašė jų svarbą ir unikalumą.

Šių tyrinėtojų darbų dėka visi pamatėme ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai labai reikšmingą jūrinio kultūros paveldo objektų svarbą formuojant jūrinės šalies ir pakrantės miestų savitumą, patrauklų įvaizdį ir unikalią vietos dvasią. Esame labai dėkingi minėtiems tyrinėtojams už kruopščiai atliktus darbus, vertinimus.

Pagal surinktus išsamius duomenis man atrodo, kad realu ir patrauklu būtų atstatyti Klaipėdos Baltąjį švyturį, kuris būtų gražus jūrinio paveldo akcentas ant uosto molo įplaukiant į Klaipėdą. Savo gyvavimo metais Baltasis švyturys buvo labai populiarus, fotografuojamas objektas, su jo vaizdais buvo išleista daugybė Klaipėdą garsinančių atvirukų. Tad dabar, turėdami ypač mažai inžinerinio jūrinio paveldo šalyje, uostuose, turėtume siekti ne tik išsaugoti, bet ir atstatyti,  įveiklinti jo gražiausius objektus, taip ryškindami mūsų vertybių savitumą, palikdami jas ateities kartoms. Todėl šių metų gruodžio mėnesį Baltojo švyturio atstatymo jo istorinėje vietoje idėją paskelbiau spaudoje, taip pat pristačiau ją Klaipėdos miesto merui Arvydui Vaitkui, kuris šiai idėjai išreiškė paramą ir pritarimą.

Atstatymo idėjos realizavimo, tyrinėjimo, projektavimo darbų planą kuriame kartu su Klaipėdos inžinierių sąjunga, kaip inžineriniu paveldu suinteresuota aukštos kvalifikacijos organizacija. Šios idėjos plano patarėjais, pagalbininkais pirmiausia kviečiame būti ne tik buriuotojų sąjungą, bet ir Klaipėdos jūrų uosto, įmonių talentingus suinteresuotus inžinierius, specialistus.

2024 metų birželio 11 dieną 1-oji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė, kad Kultūros vertybių registre registruojamas ir saugomas kompleksas, sudarytas iš Baltojo švyturio vietos ir Šiaurinio molo liekanų Klaipėdoje,Vėtros gatvėje. Vertybės vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys yra inžinerinis, istorinis, lemiantis reikšmingumą, retas, svarbus. Komplekso reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Tai svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti išlikusius autentiškus elementus. Reikės atlikti komplekso tvarkybos darbų projektą, papildomus tyrimus.

Klaipėdos įplaukos uosto molų ir Baltojo švyturio istorija iliustruoja ypač kūrybingą įvairų laikotarpių inžinierių darbą. Pagal Prūsijos, kuriai tuo metu priklausė Klaipėda, statybų vyr. direktoriaus karinio patarėjo J.S. Lilientalio tyrimus, įplaukos žemėlapį, 1771 metų vasario 15 dieną Prūsijos karalius pritarė pirklių konferencijoje pasiūlytiems uosto tvarkymo darbams. Ypač geras pasirodė žemyno dalyje pastatytas molas su nukreipiamuoju bolverku, sulaikė kranto griovimą, ir srovė iš marių greitai pagilino farvaterį. Tai vertinga, sėkminga konstrukcija, kuri leido išvengti nuolat užnešamo kanalo gilinimo kaštų. Parengus uosto plėtros planus, 1791 metais pradėta pietinio molo statyba. Planuota taip, kad didėtų teritorija ir nebūtų nuplaunami krantai. 1833 metais pradėtas statyti šiaurinis molas. Iki 1882 metų Kuršių nerijos teritorija dėl nešmenų padidėjo iki 850 metrų – vidutiniškai apie 10 metrų kasmet. Iki 1878 metų krantas prie šiaurinio molo priaugo apie 530 metrų – apie 14 metrų kasmet.

1884 metų gruodžio 16 dieną šiaurinis molas pailgintas iki 2150 metrų, o jo gale įsižiebė pastatytas Baltasis švyturys, kur nuolat degė raudona šviesa. Deja, karo pabaigoje, 1945 metais švyturys buvo susprogdintas. Baltasis švyturys buvo tapęs pagrindiniu miesto simboliu, įvairiais laikotarpiais atvaizduojamu reprezentaciniuose atvirukuose, pašto ženkluose, laikraščių viršeliuose, net piniginiuose ženkluose: Klaipėdos kraštą administruojant Prancūzijai nuo 1922 metais buvo išleisti banknotai-notgeldai su Baltojo švyturio vaizdu, o 1997 metais išleistas 200 litų banknotas su švyturiu ir nurodyta klaidinga statybos data.

Nepriklausomybės laikotarpiu buvo daug diskusijų, poveikio aplinkai vertinimų, molų rekonstrukcijos projektų. Vertindamas planus visada įrodinėjau, kad įplaukos molai turi būti prieinami visuomenei, kad tai svarbu išsaugant miesto jūrinę atmosferą, galimybę pamatyti laivus, inžinerinį paveldą, unikalias erdves, kur atsiskleidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko, urbanizuoto kraštovaizdžio komplekso panoramos. 2007 metais ruošiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, pasiūliau uosto įplaukos molus numatyti kaip visuomenei atviras teritorijas, ir tai patvirtino miesto Taryba plano pagrindiniame brėžinyje. Šiaurinio molo dalis jau pritaikyta saugiam lankymui, o atlikus pietinio molo rekonstrukciją, 2024 metais įrengtos papildomos geros apžvalgos vietos yra labai vertinamos turistų, miestiečių. Reikėtų žengti toliau, kad, atstačius šiaurinio molo puošmeną – Baltąjį švyturį, – atsivertų ypač gražūs Klaipėdos miesto uosto vartai.

Kultūros paveldo departamento inf.